Nuo ligoninės lovos iki olimpinių žaidynių

Sunki trauma M.Bružo nepalaupė – sportininkas, kaip pakilęs iš pelenų legendinis paukštis feniksas, treniravosi, kol pasiekė savo tikslą – dalyvavo Atlantos žaidynėse.

 

Klaipėdoje gimęs ir augęs M.Bružas buvo septynerių, kai tėvas jį atvedė į senąjį „Dinamo“ plaukimo baseiną Juliaus Janonio gatvėje. Moksleivis pateko į gerų trenerių rankas, sparčiai tobulėjo, lenkė vyresnius plaukikus, kol jo neištiko nelaimė.

Tos dienos M.Bružas negali užmiršti iki šiol: „Vakare po treniruotės su tėvu ėjau namo. Pėsčiųjų perėjoje mus partrenkė dideliu greičiu lėkęs tamsios spalvos automobilis. Mes jo nematėme – važiavo išjungtomis šviesomis. Nukirtęs mus abu kaip dalgiu, nurūko tolyn nesustodamas.“
 

Moksleivis buvo sunkiai sužalotas – dešinės kojos kaulai sutrupinti net septyniose vietose. Tėvui sutrenkta galva, kelis. Liudininkai pasakojo, kad juos parbloškusią juodos spalvos volgą vairavo vyras prasegtais marškiniais, veikiausiai įkaušęs. Kaltininko nesurado, nors tada tokių automobilių uostamiestyje buvo vos penki.

Kai M.Bružas po avarijos atsidūrė ligoninėje, jo dešinė koja stirksojo atsikišusi į šoną. Lūžusiems kaulams sutvirtinti prireikė septynių metalo įtvarų ir strypų. Iškentėjęs sudėtingą operaciją trylikametis palatoje ant lovos nejudėdamas tysojo pusmetį.

„Mano koja buvo surinkta iš nuolaužų, subyrėjusių kauliukų. Keturis mėnesius gulėjau ant čiužinio ir lentos. Pirmą kartą pakilus iš lovos svaigo galva – netekęs sąmonės susmukau ant grindų“, – ligoninėje praleistas dienas prisiminė dabar 43-ejų M.Bružas.

Medikų išvados buvo rūsčios: tėvams pasakyta, kad sūnus po tokios traumos geriausiu atveju vaikščios pasiramsčiuodamas lazdele, o blogiausiu – visą likusį gyvenimą sėdės neįgaliojo vežimėlyje.

Mindaugas kūrė kitokius planus – sužinojęs, kada bus paleistas iš ligoninės, motinos paprašė atvežti plaukimo aprangą. Jis kuo rimčiausiai rengėsi pirmiausia vykti ne namo, o į baseiną.

„Man patiko sportuoti, jau buvau pasiekęs gerų rezultatų. Ligoninėje dažnai sapnuodavau baseiną, nė akimirką neabejoju, kad sugrįšiu į vandens takelius“, – pasakoja B.Bružas, kuris tapo daugkartiniu plaukimo peteliške Lietuvos čempionu ir rekordininku.

Tėvai vaikino ryžtui nesipriešino. Po sunkių traumų plaukiojimas baseine – geriausia fizinė terapija. Tačiau Mindaugas galvojo ne apie reabilitaciją ir sportavo dar intensyviau nei anksčiau.

Po trijų savaičių atėjęs į ligoninę be ramentų paauglys pribloškė medikus. Negalėjo patikėti, kad M.Bružas jau gana tvirtai stovi ant kojų. Po dviejų mėnesių jis dalyvavo šalies jaunučių ir jaunių čempionate – aplenkė ne tik bendraamžius.

Mindaugas tada negalėjo startuoti nuo bokštelio – būtų susitrenkęs dar nesugijusią koją. Išimties tvarka jam leido plaukti atsispyrus nuo baseino sienelės. Šokusieji į vandenį įgijo kelių metrų pranašumą, tačiau Mindaugas finišavo pirmas.

„Visi žiūrėjo į mane, lyg nužengusį iš kitos planetos“, – sako sportininkas.

Sėkmė M.Bružą uždegė dar labiau - treniravosi rytais ir vakarais. Nesulaukęs šešiolikos metų, buvo pakviestas į šalies suaugusiųjų rinktinę.

Sportininkas mano, kad jam padėjo įgimtas užsispyrimas: „Nuo vaikystės esu toks – jeigu ką nors sumanau, būtinai turiu padaryti. Svajojau grįžti į baseiną, pasivyti ir aplenkti bendraamžius, o paskui atsirado aukštesnių tikslų.“

Atsitiesęs plaukikas skynė pergales Lietuvos plaukimo varžybose, Baltijos šalių čempionatuose, varžėsi su pasaulinio lygio turnyruose dalyvaujančiais vyresniais varžovais.
 

Įsitvirtinęs suaugusiųjų rinktinėje, M.Bružas iškopė į Senojo žemyno plaukikų elitą – Šefilde (Anglija) vykusiose Europos taurės plaukimo varžybose buvo užėmęs septintą vietą. Peteliške plaukusiam sportininkui atsivėrė kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes.

„Olimpinės žaidynės mane smarkiai pakylėjo. Po visų likimo smūgių ir skaudžių išgyvenimų startavau aukščiausio rango varžybose. Širdis spurdėjo iš laimės, įgyvendinus svajonę“, – prisimena plaukikas.

Po startų Atlantoje M.Bružas sulaukė siūlymų mokytis JAV universitetuose ir tęsti sportininko karjerą. Kiek atsikvėpęs persikėlė į užatlantę – Jutos universitete studijavo tarptautinį verslą.
 

„Norėjau pasižvalgyti po pasaulį, geriau išmokti anglų kalbą. JAV studijuojantys sportininkai gauna stipendijas, yra atleidžiami nuo mokesčių“, – sako.

Studijuodamas Amerikoje Mindaugas nuo gimtinės neatitrūko – dažnai sugrįždavo, gynė Lietuvos garbę Europos ir pasaulio čempionatuose.

Šalies plaukimo čempionate Anykščiuose M.Bružas vėl pagerino šalies rekordą, net keturiose rungtyse tapo prizininku, bet Lietuvos plaukimo federacija (LPF) ir treneriai olimpietį jau buvo pamiršę – žvalgėsi į kitus. JAV pasiekti nauji M.Bružo rekordai Lietuvoje nebuvo oficialiai pripažįstami, jį išbraukė iš rinktinės sąrašų.

„LPF vadovai man nedraudė startuoti Europos ir pasaulio čempionatuose, bet į juos turėjau vykti savo iniciatyva ir lėšomis. Apie kokią nors stipendiją – nė kalbos“, – prisiminė plaukikas.

Ilinojaus valstijoje M.Bružui teko ragauti ir trenerio duonos – anksčiau Klaipėdos universitete sporto pedagogo diplomą įgijęs lietuvis ten ugdė plaukikus – moksleivius ir studentus. Įsitikino, kad geba tai daryti, bet vėliau nusprendė išbandyti jėgas versle.

„Kiekvienas aukštesnio lygio plaukikas galėtų dirbti treneriu, bet tam, kaip ir kunigystei, reikia pašaukimo“, – pasakoja JAV septynerius metus gyvenęs klaipėdietis.

Mindaugas atsisveikino su profesionaliuoju sportu būdamas 23-ejų. Jo pasiektas 100 m plaukimo peteliške Lietuvos rekordas gyvavo beveik dešimtmetį.

Kas žino, kaip būtų nutikę, jeigu M.Bružas būtų tęsęs plaukiko karjerą – gal būtų prasibrovęs į kitas olimpines žaidynes? „Nusivyliau tuomečių LPF vadovų požiūriu ir nutariau siekti kitokių tikslų“, – sako M.Bružas.

Sportininko gyvenime pasitaiko tokių etapų, kai nusvyra rankos. Tą patyrė ir Mindaugas, o įveikti krizę padėjo tėvas, visais įmanomais būdais skatinęs sūnų siekti kitų aukštumų.

Sužalota M.Bružo koja po operacijos sutrumpėjo pustrečio centimetro, bet tai valingam plaukikui nesutrukdė sportuoti. Nuo šlubčiojimo saugo į batą įdėtas ortopedinis įtaisas – vidpadis.
 

„Viena legendinio brazilų futbolininko Garrinchos koja irgi buvo trumpesnė, o žaidė kaip dievas, sirgalių garbintas net labiau nei pasaulio futbolo karalius Pele“, – šypsosi M.Bružas, kuriam dėl savo traumos tekdavo patirti kuriozinių situacijų.

Pašauktas į kariuomenę ir apžiūrėtas medikų komisijos vaikinas sužinojo, kad dėl savo fizinės būklės jis netinkamas karinei tarnybai. Pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad jis atleidžiamas nuo tarnybos kaip aukšto meistriškumo sportininkas – Lietuvos plaukimo rinktinės narys.  

Po tokių medikų išvadų M.Bružas tik gūžčiojo pečiais, nes taip ir nesuprato, koks jis esąs iš tikrųjų: sveikas ar kažkokios fizinės negalios prislėgtas žmogus.

Olimpietis su plaukimo takais neatsisveikino. Klaipėdoje įsitraukė į plaukimo veteranų sporto klubo „Nendrė“ veiklą – pats organizuodavo varžybas ir jose dalyvaudavo, gerino rekordus savo amžiaus grupėse. Dabar M.Bružas sportuoja kitame Klaipėdos plaukimo klube.

Prieš dvejus metus Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos, duris atvėrė naujas plaukimo baseinas. Pakviestas į atidarymo iškilmes M.Bružas džiaugėsi, kad plaukikams dabar jau nebereikia treniruotis taip, kaip jam anksčiau nudrengtuose baseinuose, kur ant galvos byrėdavo tinkas.

Tiesa, naujojo baseino veikloje M.Bružas įžvelgia trūkumų, stebisi, kad administratoriams nelabai įdomi profesionalių plaukikų nuomonė. Jis pats su žmona Sigita, taip pat buvusia sportininke, rytais savo malonumui plaukioja sporto klubo „Impuls“ baseine, o paskui skuba į darbą.

Pernai vasarą Klaipėdoje vykusioje Olimpinėje dienoje M.Bružas rusenantį šventės deglą per Kuršių marias atplukdė į Danės žiotis stovėdamas pasaulį apskriejusios jachtos „Ambersail“ denyje.

Neseniai Mindaugas dalyvavo Britų tarybos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuotame švietimo projekte „Svajonių komandos“. Olimpiečio įžvalgų apie jaunų žmonių lyderystės ugdymą, motyvacines paskatas klausėsi uostamiesčio fizinio lavinimo mokytojai ir moksleiviai.

„Be užsispyrimo, valios, kantrybės, juodo darbo nieko nepasieksi. Man sakė – nepakilsi iš lovos, bet viskas susiklostė kitaip, nes aš to norėjau. Netiesa, kad profesionalus sportas alina ir žaloja – niekada nereikia prarasti nuovokos. Mane, sulaužytą, klijuotą ir lipdytą žmogų, sportas prikėlė“, – įsitikinęs M.Bružas.

Atlantos žaidynės
 

Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 8 plaukikai. M.Bružas į 100 m plaukimo peteliške kvalifikacinėse varžybose pagerino savo asmeninį rekordą (57,10 sek.), bet liko 54-tas. 200 m peteliške jis baigė per 2 min. 03,76 sek. ir užėmė 32 vietą. Kombinuotoje estafetėje 4x100 m su Dariumi Grigalioniu, Nerijumi Beiga ir Raimundu Mažuoliu užėmė 18 vietą (3 min. 51,31 sek.).
 

Geriausiai iš mūsiškių Atlantoje pasirodęs R.Mažuolis 100 m plaukime laisvuoju stiliumi užėmė 17 vietą.