Šalį apvažiavo per mažiau nei 15 valandų

„Daug žmonių karantino metu traukia į parkus ir laikosi atstumo nuo kitų, o man geriausias būdas pabėgti nuo kasdienybės – vairavimas. Be to, automobilis yra ideali saviizoliacijos vieta. Čia būni vienas ir išvengti kontakto su kitais: pavyzdžiui, benzino įsipilti gali savitarnos degalinėse“, – pasiekęs kelionės finišą Vilniuje kalbėjo V. Milius.

Apvažiavo greičiausiai, bet rekordo nefiksuos

V. Milius aplink Lietuvą apvažiavo per 14 val. 50 min. ir pagerino oficialų „Factum“ užfiksuotą rekordą – iki šiol greičiausiai Lietuvą asfaltuotais keliais apvažiavęs trijų žmonių ekipažas kelionėje užtruko 15 val. 22 min. Vis tik naujojo pasiekimo „Factum“ neregistruos, kadangi karantino metu neįmanoma įgyvendinti visų tokiam rekordui užfiksuoti būtinų priemonių. Rekordų registravimo agentūros taisyklėse numatyta, jog GPS sistema užfiksuotas maršrutas yra nepakankama priemonė – būtina tam tikrose kelionės vietose gauti žmonių parašus, tad fizinio kontakto išvengti nepavyktų.

Startavęs Vilniuje, prie oficialaus „Peugeot“ atstovo „Autovici“ salono Ukmergės g., V. Milius pajudėjo link Šalčininkų, o iš ten – pro Varėną, Druskininkus ir kitus Baltarusijos pasienio miestus. Tada – palei Lenkijos, Rusijos sieną, Lietuvos pajūrį, pietinę Latvijos dalį ir vėl palei rytinę šalies sieną su Baltarusija iki pat Vilniaus.

Kelionę V. Milius įveikė naujuoju „Peugeot 2008“ su 130 AG benzininiu varikliu bei 8 laipsnių automatine pavarų dėže. Patyręs vairuotojas nepraleido progos ilgoje kelionėje išmėginti naujųjų automobilio asistentų.

„Daugelyje vietų naudojau adaptyvią kruizo kontrolę. Tokiuose automobiliuose tai reikalinga sistema – dėl geros garso izoliacijos jais labai lengva važiuoti per greitai ir užsidirbti baudą. Privažiavus prie lėčiau važiuojančios transporto priemonės, adaptyvi kruizo kontrolė švelniai prilėtina automobilį ir leidžia išvengti pavojingų situacijų“, – pasakojo keliautojas.

Žmonės saugosi visur

Karantinas Lietuvai padarė įtaką. Tai akivaizdu ne tik Vilniuje, kur tėvai nebeveža vaikų į mokyklas bei darželius, o nemažai jų dirba namuose. Karantinas pastebimas ir mažesniuose Lietuvos miestuose, tačiau kai kur judėjimo apribojimų įtaka atrodo nepastebima.

„Apvažiavus visą Lietuvą tokią saulėtą dieną, neatrodo, jog gyvename karantino sąlygomis. Tik pro automobilio langą miestuose matomi žmonės su veidus slepiančiomis kaukėmis primena, kokiu laikotarpiu gyvename“, – pasakojo vairuotojas.

Maršrute buvo keliolika kilometrų „Via Baltica“ kelio – sunkvežimių eismas jame kaip buvęs, prekių judėjimas nestovi vietoje. Mažesnių gyvenviečių apylinkėse esančiuose dirbamuose laukuose veiksmo irgi netrūksta – traktoriai bei kiti ūkio įrengimai dirba kaip kiekvieną dieną. Analogiškai ir statybos, kelių remontai bei kiti lauko darbai – jie nestoja.

„Kuo didesnis miestas, tuo geriau matosi, jog kažkas yra kitaip. Vilniuje – labiausiai. Anksčiau būdavo dažnos spūstys, o dabar jų nebėra. Klaipėdoje eismas atrodo intensyvus, tačiau nemažai vairuotojų ir praeivių matau su veido kaukėmis. Mažesniuose miestuose – taip pat, žmonės išties sąmoningi. Kaimiškose vietovėse yra judesio, tačiau tikrai ne tiek, kiek Vingio parke ar kokiame apžvalginiame take netoli Vilniaus. Didmiesčiuose žmonės nori pabėgti iš daugiabučių ir lenda į gamtą, o rajonuose gyvenimas kitoks – daug žmonių gyvena nuosavuose namuose, aplink juos yra ką veikti“, – kalbėjo Lietuvą apvažiavęs V. Milius.