Stengsis, kad sportininkai nenukentėtų

Pasauliui taisykles diktuoja COVID-19. Ekspertai prognozuoja darbo rinkos sąstingį ir finansų krizę. Pandemija sustabdė profesionalų sportą, privertė nukelti Tokijo olimpines žaidynes. Kaip ji palietė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir Lietuvos sportininkus? Kiek ir kam teks susiveržti diržus? Ar vyks ir kada vyks LTOK prezidento rinkimai?

Apie tai pasikalbėjome su karantino besilaikančia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.

– Finansų ekspertai prognozuoja krizę, panašią į 2008-ųjų metų. Kiek ji gali apkarpyti 2020-ųjų LTOK biudžetą?

– Pirminiais skaičiavimais – 20-30 procentų. Sunku kalbėti tiksliau, nes nežinome, kiek laiko tęsis karantinas ir kaip jis paveiks rinką, kiek mėnesių ar metų prireiks buvusiai situacijai atstatyti.

– Apie kokio dydžio atsivėrusią skylę biudžete kalbame?

– Maždaug 2-3 milijonai eurų.

– Ar krizė reiškia, kad visoms LTOK programoms bus sumažintas finansavimas?

– Darome viską, kad sportininkai, treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas krizės nepajustų. Tikslas 2020-iais yra išlaikyti nepakitusias LTOK olimpines stipendijas, nepalikti Lietuvos sporto elito be finansų. Tai – LTOK prioritetas. Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos į 2021 metus, todėl kai kurias biudžeto eilutes galima perstumdyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad žaidynės įvyks, todėl finansų perskirtymas bus labai atsakingas – tik po LTOK finansų ir ekonomikos komisijos išvadų bei siūlymų, taip pat įsiklausius į olimpinio sporto federacijų balsą.

– Koks kitų LTOK projektų likimas?

– Kitiems projektams finansavimas bus mažinamas. Kalba eina apie išgyvenimą, todėl veršime diržus visur, kur įmanoma. Kalbu apie olimpinio švietimo, tarptautinių ryšių, komunikacijos projektus. Didiesiems LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo renginiams irgi gali tekti sumažėti. Gyvenimo visiškai nestabdome – Olimpinė diena, LTeam konferencija, Olimpinio švietimo forumas, Lietuvos mokyklų ir mažųjų žaidynės, LTOK mokymai treneriams, medikams, sportininkams ir vadybininkams turėtų įvykti, tik kiek vėliau, galimai kuklesni ir kitu formatu. Ieškome galimybių ir būdų, kaip viską optimizuoti.

– Svarbiausius LTOK sprendimus priima Generalinė asamblėja bei LTOK vykdomasis komitetas. Kada numatyti posėdžiai?

– Reikia priimti daug esminių sprendimų. Norėtųsi tai padaryti čia ir dabar, tačiau karantinas diktuoja tempą. Neeilinis Generalinės asamblėjos posėdis, ko gero, įvyks vasaros pradžioje. LTOK Vykdomojo komiteto posėdis video konferencijos būdu numatytas balandžio 23 dieną.

– Kokius įgaliojimus turi LTOK prezidentė? Kiek Jūs, kaip organizacijos vadovė, galite priimti sprendimus?

– Mano įgaliojmas – dirbti 24 valandas per parą. Stebiu situaciją Tarptautiniame olimpiniame komitete ir kitų valstybių olimpiniuose komitetuose, bendrauju su jų vadovais. Bendrauju su Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijomis, rėmėjais. Šiuo metu ypač padažnėjo pokalbių su visų LTOK direkcijų vadovais. Bus priimami svarbūs sprendimai, jiems turi būti pasiruošta, išanalizuoti visi galimi scenarijai ir kryptys.

– Kokių nuostolių LTOK patyrė dėl Tokijo olimpinių žaidynių perkėlimo į 2021 metus?

– Labai įvairių, ir jie nesibaigia. Iš Tokijo olimpinių žaidynių organizatorių laukiame informacijos ką daryti su lėktuvų bilietais ir viešbučiais. Sustojo sportininkų pasiruošimo ir testavimo stovyklos. Stoja olimpinės aprangos pristatymo projektas, įvaizdinė ir informacinė kampanijos. Programai „Tokijas 2020” buvo numatyta daugiau nei 50 procentų LTOK biudžeto. Situacija keičiasi iš esmė, prie finansinio nuostolio prisidės nauji planavimo, skaičiavimo, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantys darbai.

– Ar paskelbus olimpinių žaidynių atidėjimą radote kalbą su rėmėjais, ypač tais, kurie LTOK partneriais tapo šiais, olimpiniais metais?

– Su visais iki vieno vyksta žmogiškas dialogas. Mes suprantame juos, įsiklausome į jų nuomonę, gerbiame ją. Rėmėjai supranta mūsų situaciją. Su visais esame pakeliui į status quo.

– Visą olimpinį ciklą, kasmet planuodami biudžetą numatydavote atsidėti lėšų olimpinėms žaidynėms. Ar pavyko laikytis plano, jei taip, kokį finansinį rezervą LTOK sukaupė?

– Kasmet plano laikėmės 100, o kartais ir 105 Lietuvos tautinis olimpinis komitetas per 4 metus sukaupė apie 1 milijoną eurų. Bet tai nėra rezervas ar pinigai juodai dienai. Šie finansai turi labai konkretų tikslą – jie skirti Lietuvos komandos dalyvavimui Tokijo olimpinėse žaidynėse.

– Pasirodė spėliojimų apie Lietuvos olimpinio sporto federacijų prezidentų rinkimus, kurie galimai yra susieti su olimpinio ciklo pabaiga – olimpinėmis žaidynėmis. Artėja LTOK prezidento rinkimai. Kada jie įvyks? Šiais metais, kaip numatyta? O gal yra galimos variacijos?

– Kiekviena federacija turi savo įstatus, rinkimai priklauso nuo to, kas juose parašyta. LTOK įstatuose numatyta, kad rinkimai vyksta kas ketverius metus. Užbėgsiu bet kokiam šios temos eskalavimui už akių konstatuodama, jog LTOK prezidento rinkimai vyks laikantis pagrindinio LTOK dokumento. Iki pastarųjų savaičių įvykių rinkimai buvo numatyti šių metų spalio pradžioje.

– Kokią žinutę norėtumėte perduoti Lietuvos sportininkams?

– Laikykimės. Pakentėkime. Nekiškime nosies į viešas vietas. Būkime vieningi ir atsakingi. Jei įmanoma, palaikykime formą, fizinis aktyvumas gelbėja nuo blogų minčių. Pandemija kažkada baigsis, būkime pasiruošę padėti pasauliui grįžti į senas vėžias. Ir likime namuose, čia prasideda šių dienų pergalė.