V.Garasto auklėtinis suaugo su gimnastika

Ilgamečiam Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) generaliniam sekretoriui Algimantui Prunskui nebuvo lemta tapti didelio meistriškumo krepšininku, nors jį ir treniravo legendinis Vladas Garastas. Bet balandžio 11 d. sulaukęs 60 metų, jis vis dar nesiskiria su krepšinio kamuoliu ir mėgėjiškai žaidžia savo draugų rate.

Jau beveik 17 metų Algimanto gyvenime egzistuoja dar viena sporto šaka – gimnastika, su kuria, kaip pats sako, jau suaugo ir niekada nenorėtų skirtis.

„Visos sporto šakos labai gražios ir įdomios, tik reikia jas mylėti. Visą laiką Lietuvoje buvo populiari ir gimnastika. Jau 1996-aisiais per Atlantos olimpines žaidynes visų dėmesį buvo sukaustęs meninės gimnastikos atstovės Kristinos Kliukevičiūtės pasirodymas. Ir nuo tol, išskyrus tik Atėnų olimpines žaidynes, mes turime olimpiečių. Kaip sakoma, mūsų tiek mažai, bet kokie mes esame stiprūs“, - sako A. Prunskas.     

Nenusimenu. Jubiliejų paminėsiu tik šeimos rate, neateis net dukra – laikomės valstybėje nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. O karantinas juk kažkada baigsis, tuomet ir atšvęsime su visa šeima, draugais, bendradarbiais. Kai sveikata gera, negalvoji apie metus, juk skaičius nieko nereiškia.

Biržuose krepšinį žaidė visi. Aš nebuvau išimtis. Pirmuoju savo treneriu laikau ne tik Vladą Garastą, bet ir Ireną Garastienę, mokiusią mus krepšinio pradžiamokslio. Nebuvau kažkuo ypatingas, bet labai norėjau žaisti, daug dirbau ir nuoširdžiai džiaugiausi, galėdamas atstovauti Biržams. 
 

Mūsų komanda buvo puiki, 1977 –aisiais tapome Lietuvos moksleivių spartakiados čempionais. Su kai kuriais komandos draugais bendraujame ir dabar. Su treneriu Vladu Garastu keliai pastaruoju metu susikerta retai, o susitikę trumpai pasikalbame, pasidomiu, kaip sekasi jo artimiesiems. 

Tuo metu dirbau Lietuvos sporto federacijų sąjungoje ir net kelios sporto federacijos pasiūlė man generalinio sekretoriaus darbą. Apsisprendžiau eiti į Lietuvos gimnastikos federaciją. 
 

Pirmieji žingsniai buvo nelengvi. Federacija turėjo daugybę skolų, reikėjo taupyti. Prisimenu kelionę į sportinės gimnastikos pasaulio čempionatą Danijoje – aš pats vairavau mikroautobusą, olimpietė (tuomet dar būsima) Jelena Zanevskaja kelionės metu miegojo specialiai paruoštoje bagažinėje, vėliau rinktinės nariai apsigyveno pigiame viešbutėlyje, o aš – mikroautobuse ir eidavau rytais pas juos nusiprausti. 
 

Sakyti, kad gimnastika man buvo visai nepažįstama sporto šaka, negalėčiau. Studijų Vilniaus pedagoginiame institute, kurį baigiau 1988-aisiais, metu gimnastikos dėstytojas dažnai manęs prašydavo kitiems pademonstruoti, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą pratimą, mat buvau vyresnis, tvirto stoto, jau atitarnavęs sovietinėje armijoje.

Mano darbas administracinis. Visada galiu kreiptis patarimo ar pagalbos į Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentą Algimantą Gudiškį. Kiekviena sporto šaka turi savo komitetus, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, savo sporto šakai atsidavę treneriai. Jų entuziazmas ir sunkus darbas tiesiog neįkainojamas.

Ką galite pasakyti apie savo federacijos nares, kurios yra veikliausios?

Nenorėčiau kurią nors išskirti. Juk gimnastikos sporto šakos yra skirtingos ir  kiekviena randa save, savo gerbėjus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
 

Garsiausi Lietuvoje vykstantys renginiai įtraukti į Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) kalendorių – meninės gimnastikos Dalios Kutkaitės taurės varžybos ir aerobinės gimnastikos atviras Lietuvos čempionatas.

Pagrindiniai centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Visaginas. Geografija tikrai siaura, bet reikia suprasti, kad gimnastikos plėtojimui reikalingos tam tikros sąlygos: sporto salės aukštomis lubomis, saugi įranga, specialūs prietaisai ir įrankiai. Paprastai prietaisai salėse yra stacionarūs ir tuomet kitų sporto šakų treniruotės ten vykti negali. 
 

Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje kuriasi daug privačių klubų, kurie atlieka svarbų vaidmenį pradinio rengimo grandyje bei vis aktyviau įsitraukia į federacijos veiklą.

Pirmą kartą iš valstybės gavome tokią didelę sumą. Joje atsispindi gimnastikos sporto šakų darbo rezultatai. Bet tai - tik dalinis federacijos finansavimas. Federacijai LTOK skiriamos didelės lėšos leidžia mums jausti stabilumą, sportininkams užtikrintumą, nepaisant šalyje ir pasaulyje vykstančių įvykių. Turime ir rėmėjų, esame jiems dėkingi. Matome ir savivaldybių svarbų finansinį indėlį gimnastikos sporto šakų vystyme ir populiarinime.

1996-aisiais Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavo meninės gimnastikos atstovė Kristina Kliukevičiūtė. Moterų sportinės gimnastikos atstoves turėjome: 2000–aisiais Sidnėjuje – Juliją Kovaliovą, 2008 –aisiais Pekine – Jeleną Zanevskają, 2012–aisiais Londone – Laurą Švilpaitę. 
 

Londono olimpinėse žaidynėse vyrų sportinės gimnastikos varžybose Lietuvai atstovavo Rokas Guščinas, 2016-aisiais Rio de Žaneire -  Robertas Tvorogalas.

Praėjusių metų Europos žaidynių čempionas Robertas Tvorogalas jau turi kelialapį ir į Tokijo olimpines žaidynes 2021-aisiais. Dėl dar vieno kelialapio kovas tęs Tomas Kuzmickas.

Esu Vilniaus sporto klubo „BBG-Perlas“ narys. Treniruojamės triskart per savaitę. Ne visose treniruotėse dalyvauju, bet visada smagu susitikti su bendraminčiais, tarp kurių yra ir mano vaikystės komandos draugai – Romualdas Brazauskas ir Virginijus Jankauskas. Pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose nedalyvauju, nes paprastai tuo pačiu metu vyksta gimnastikos sporto šakų varžybos. 

Sūnus Vytautas – Lietuvos kanojų irklavimo čempionas ir prizininkas, atstovavęs šaliai ir pasaulio čempionatuose.  Po 16 metų kanojų irklavime jis praėjusiais metas baigė savo sportininko karjerą. Šiemet Vytautas  sėkmingai baigė Vytauto Didžiojo universiteto studijas.  

Dukra Lina sportu tik domisi. Ji – mokslo ir meno žmogus, Vilniaus universitete studijavo filosofiją. 

Lietuvoje turėti pasaulinio lygio gimnastikos centrą, kuriame galėtų treniruotis visų gimnastikos sporto šakų atstovai.