Vilniečiui - ordinas iš Latvijos prezidento rankų

V.Zatleras į Vilnių atvyko trečiadienį vakare ir savo šalies ambasadoje valstybiniais apdovanojimais pagerbė Latvijai nusipelniusius Lietuvos žmones.
 

Vieną garbingiausių savo šalies apdovanojimų Prezidentas įteikė Latvijoje gimusiam bei augusiam ir tik po 2-ojo pasaulinio karo Lietuvoje įsikūrusiam Janiui Grinbergui.
 

Rankinio pradininkui mūsų šalyje ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės generaliniam sekretoriui įteiktas Pripažinimo kryžiaus Didžiojo karininko ordinas.

Tuo tarpu vilnietis V.Zatlerui padovanojo biografinę knygą “Janis Grinbergas. Sporto maestro”. Krepšinį jaunystėje žaidęs Latvijos prezidentas knygos puslapiuose rado pažįstamų veidų, nes J.Grinbergas pats žaidė krepšinį, buvo šios sporto šakos treneris ir teisėjas.
 

“Pakalbėjome ir apie rankinį, bendrus pažįstamus”, - sakė J.Grinbergas, pernai spalį atšventęs 85-metį.
 

Pripažinimo kryžius bei kitus apdovanojimus trečiadienį taip pat gavo Latvijos menui, kultūrai, mokslui ir kitoms sritims nusipelnę lietuviai.



Janio Grinbergo biografija:

Gimė 1925 10 29 Liepojoje (Latvija). Rankinio pradininkas Lietuvoje, krepšinio ir rankinio treneris, teisėjas, sporto darbuotojas. Sąjunginės kategorijos krepšinio (1952), rankinio (1955), tarptautinės kategorijos rankinio (1959) teisėjas. Lietuvos (1963) ir SSRS (1965) nusipelnęs treneris. 1950 m. baigė Latvijos kūno kultūros institutą. 1948–1949 m. – Kauno universiteto treneris dėstytojas, 1949–1953 m. „Kauno audinių“ krepšinio komandos žaidėjas, treneris, 1953–1957 m. – Kūno kultūros ir sporto komiteto krepšinio, tinklinio, teniso (iki 1955 m.), 1953–1989 m. – rankinio valstybinis treneris. 1956–1964 m. treniravo SSRS moterų rankinio rinktinę, 1963–1970 m. – vyrų. Teisėjavo 1961 m. Europos taurės finalo varžybose, 1971 m. – pasaulio moterų A grupės pirmenybėse Olandijoje. 1980 m. olimpinių žaidynių Maskvoje rankinio varžybų direktorius. 1972–2000 m. IHF Teisėjų ir taisyklių komisijos narys, oficialus IHF atstovas olimpinėse žaidynėse Miunchene, Monrealyje, Maskvoje, Los Andžele, Seule, Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje, nuo 2000 m. – IHF  garbės narys. 18 IHF ir 2 IOC kongresų dalyvis. 1989–1992 m. – LTOK generalinis sekretorius, nuo 2002 m.  – garbės generalinis sekretorius, 1997–1998 m. – Lietuvos rankinio federacijos prezidentas, nuo 1998 m. –garbės prezidentas. Lietuvos olimpinės akademijos akademikas (2005).

Apdovanojimai: LTOK Garbės ženklas (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (2000), KKSD 2-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000), IOC Olimpinis ordinas (2002), KKSD 1-ojo laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), LTOK Olimpinė žvaigždė (2005), IHF auksinis Garbės žiedas (2005), IHF Aukso ženklas (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2008).

Parašė knygas: „Mažojo rankinio taisyklės mergaitėms ir berniukams“ (2 d., 1975), „Esminės rankinio tarptautinių taisyklių naujovės“ (1982), „Rankinio gynybos sistemos“ (su kt., 1974, vok. k.), „Metodiniai nurodymai rankinio teisėjams“ (1997, išversta į 15 kalbų).