L. Kleizos šiemet rinktinėje išvysti nesitiki

Lietuvos krepšinio rinktinės „garvežys” Linas Kleiza pradėjo ilgą reabilitacijos maratoną po praėjusią savaitę JAV medikų atliktos kelio operacijos. Penktadienį su 26-erių krepšininku telefonu bendravęs rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas neslepia, kad L. Kleizai pasveikti iki Europos čempionato gali padėti tik stebuklas, o Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas mano, jog skatinti žaidėją grįžti į aikštę neužbaigus reabilitacijos proceso būtų nusikaltimas.

Judėti pradės po dviejų mėnesių

Toronto „Raptors“ puolėjo kelias atgal į aikštę prasidėjo Kolorado valstijoje, kur jo dešinį kelį ir operavo įžymus JAV gydytojas J. Richardas Steadmanas.

Dabar L. Kleiza kasdien po 10 valandų praleidžia mechanoterapijos aparate – didžiuliame krėsle, kuriame operuota krepšininko koja judinama specialiais prietaisais. Pasyvi žaidėjo reabilitacija truks mažiausiai du mėnesius, kol susiformuos nauja kelio sąnario kremzlė. Vėliau L. Kleizos laukia procedūros baseine.

„Raptors“ klubas, remdamasis žaidėją operavusių gydytojų prognozėmis, pranešė, kad lietuvis galės rungtyniauti tik po 9-12 mėnesių. Susipažinę su operacijos detalėmis, Lietuvos rinktinės medikai pripažino, kad nustatytas terminas – realus.

„Po tokių operacijų sportininkai atsigauna ir po keturių, ir po šešių mėnesių. Tai priklauso nuo daugybės faktorių: kuri kremzlės vieta pažeista, koks pažeidimo plotas, gylis. Lino atveju, pažeistas atraminis paviršius, plotas – gana nemažas, todėl ir terminas yra toks ilgas. Būna stebuklų, ir visi jo tikimės. Bet, paskubėjus grįžti į aikštę, kremzlė gali būti vėl pažeista, ir operacija nueitų perniek“, – aiškino V. Trumpickas.

Terminų reikia laikytis

Tikslesnių prognozių dėl L. Kleizos galimybių žaisti čempionate Lietuvos rinktinės gydytojai žada pateikti po kelių mėnesių, kuomet susiformuos nauja krepšininko kelio sąnario kremzlė. Tuo metu ir pats L. Kleiza žada atvykti į tėvynę.

Panašią kelio sąnario operaciją kitas Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas 2009 metais atliko įžaidėjui Šarūnui Jasikevičiui, kurio reabilitacija truko kur kas trumpiau – apie keturis mėnesius. Tačiau, V. Trumpicko teigimu, Š. Jasikevičiaus kelio problemos buvo ne tokios rimtos, mat pažeista buvo kita kremzlės dalis.

„Operacija, kuri buvo atlikta L. Kleizai, nėra sudėtinga – Lietuvoje jų atliekama apie 200 per metus. Tokių operacijų metu „įeinama“ į kelio sąnarį artroskopiniu būdu, nedarant atvirų pjūvių. Išvaloma pažeista kremzlės dalis, sulyginami kraštai ir atliekama vadinamoji mikroskilimų operacija. Toliau jau pats organizmas turi atlikti savo darbą – kraujo kūneliai suformuoja naują kremzlę.

Ji būna silpnesnė nei fiziologinė kremzlė, todėl pirmus du mėnesius draudžiama koją priminti, atliekamos įvairios judesių atkūrimo procedūros. Vėliau prasideda reabilitacija, kurios trukmė kiekvienam sportininkui būna individuali. Lino atveju, numatomas terminas – devyni mėnesiai. Žinoma, visi norime, kad jis būtų trumpesnis, bet tai parodys tik laikas“, – sakė V. Trumpickas.

Kokia būna reabilitacija po tokių operacijų?
Pirmajame etape pacientas sodinamas į pasyvios mechanoterapijos aparatą, kuris atlieka kojos judesius tam, kad ši nesustingtų, išsivaikščiotų kraujas, greičiau vyktų regeneracija. Taikomos papildomos fizioterapinės procedūros, nuolat dedamas ledas. Po 2-2,5 mėnesio susiformuoja nauja kremzlė, bet regeneracijos procesai vyksta dar ilgą laiką, reikia atstatyti raumenų būklę. Vėliau, kai jau leidžiama koją priminti, prasideda procedūros baseine, kur kojai tenka mažesnė statinė apkrova. Raumenys iš lėto pratinami prie krūvio ir pamažu leidžiama bėgioti. Viskas priklauso nuo to, ar pasitaiko sutinimų, uždegimų.

Su kokia rizika galima susidurti forsuojant reabilitaciją?
Gali vėl susidėvėti kremzlė. Jeigu nėra kelio sąnario stabilumo, naujai suformuota kremzlė remiasi į sąnarinius paviršius ir yra toliau traiškoma. Linui praeityje jau buvo operuotas meniskas, todėl jo sąnaryje yra daugiau pakitimų, ir visų terminų reikia sulaukti ypač atsargiai.

Kokios gali būti tokių traumų priežastys?
Dažnai sakau, kad profesionalus sportas jau pats yra diagnozė. Organizmas patiria didžiules perkrovas, mikrotraumas. Kelio skausmai vargina 90 proc. sportininkų, ir labai sunku pasakyti, kada viskas prasidėjo. Bet dažniausiai tai būna ilgalaikio proceso pasekmė.

Ar nebuvo L. Kleizos operacija kiek pavėluota?
Sunku pasakyti. Anksčiau jis žaidė visa jėga ir nesiskųsdavo. Taip, kelią kiek paskaudėdavo, bet jį ištyrus jokių defektų nesimatė.

Jūsų nuomone, kokia tikimybė, kad po operacijos Linas galės rungtyniauti tokiame pačiame lygyje, kaip prieš ją?
Grįžta visi – nėra ši trauma tokia jau sudėtinga. Jeigu ta pati problema vėl pasikartoja, yra alternatyvių operacijų – kremzlės persodinimas, mozaikinė operacija. Nėra tai kažkokie stebuklai.

Netekus lyderio – žvilgsniai į trenerį

Norint prisidėti prie namų sienas šių metų Europos krepšinio pirmenybėse ginsiančios Lietuvos rinktinės, L. Kleizai reikėtų pasveikti greičiau nei per septynis mėnesius. Tačiau LKF vadovas Vladas Garastas perspėja, jog mėginimai skubinti nacionalinės komandos žvaigždės reabilitaciją gali būti pražūtingi.

„Manau, kad L. Kleiza negalės žaisti (Europos čempionate – DELFI). Reikalas yra labai rimtas. Tiek metų buvau treneris ir žinau, kad suagitavus žaidėją galima jį ir pražudyti“, – pabrėžė V. Garastas.

Buvęs rinktinės strategas prisiminė, kas nutiko įžaidėjui Šarūnui Marčiulioniui, paskubėjusiam grįžti į aikštę, kad galėtų dalyvauti 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse.

„Po to, kai jam buvo padaryta antra kelio operacija, stovyklavome Ispanijoje. Šarūno kelis ištindavo kas kelias dienas, jis nebegalėdavo kojos sulenkti. Nepaisant to, jis žaidė olimpinėse žaidynėse, laimėjo bronzą, bet po to turėjo pabaigti savo sportinį gyvenimą būdamas 32-ejų metų.



L. Kleizos laukia dar ilga sportinė karjera. Paskubėjus, prikalbėjus jį žaisti, tolesnis jo sportinis kelias keltų daug abejonių. Agituoti jį būtų tiesiog nepadoru, todėl lemiamas žodis priklausys medikams. Norime patekti į Londono olimpines žaidynes, o ten L. Kleiza, mano nuomone, jau tikrai galės dalyvauti“, – teigė V. Garastas.

LKF prezidentas pripažino, kad adekvačios pamainos L. Kleizai rinktinė šiuo metu neturi, tačiau vylėsi, kad ekipos strategas Kęstutis Kemzūra ras būdų, kaip Europos pirmenybėse kompensuoti lyderio netektį.

„Jeigu visi geriausi žaidėjai suvažiuos, jei treniruočių procesas bus tinkamai paruoštas, mūsų talentingas treneris galbūt sugebės sukurti rinktinę, kuri įvykdys uždavinius ir be L. Kleizos. Žinoma, Linas yra unikalus žaidėjas – kito tokio šią vasarą tikrai neturėsime. Bet netektį galima atsverti geresniu komandiniu žaidimu, naujais taktiniais variantais“, – kalbėjo V. Garastas.

Draudimo išlaidų ir klubo protestų nebijotų

Nepaisant skeptiškų prognozių, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas neskuba dėti galutinio taško dėl L. Kleizos galimybių žaisti Europos pirmenybėse. Savaitgalį į Lietuvą atvyks „Raptors“ klubo viceprezidentas Maurizio Gherardini, kurio vizitas buvo suplanuotas dar prieš L. Kleizos operaciją.

M. Balčiūnas teigė mėginsiantis įtikinti vieną Toronto ekipos vadovų įtraukti lietuvius į puolėjo reabilitacijos procesą.

„Turime tikrai nuostabius medikus, kurie kasdien daro mažus stebuklus. Jiems padedant žinotume visą reabilitacijos eigą ir galėtume padėti“, – sakė LKF generalinis sekretorius.

Anot jo, L. Kleizos sveikatos būklė yra vienintelis trukdis, galintis sukliudyti krepšininkui žaisti rinktinėje – jei žaidėjas sveiktų sparčiau nei tikimasi, jo draudimo reikalai esą būtų sutvarkyti bet kokia kaina.

„Jeigu tai (draudimas – DELFI) bus vienintelė problema, neleisianti Linui žaisti čempionate, aš garantuoju, kad ji bus išspręsta. Kiek tai kainuotų? Žinant Lino svarbą rinktinei ir visai Lietuvai, pinigai nieko nelemtų. Mes jų tikrai surastume pakankamai“, – tikino M. Balčiūnas.

„Raptors“ klubas taip pat gali drausti L. Kleizai rugsėjį kovoti Europos pirmenybėse. Prieš trejus metus „Raptors“ pateikė milijoninį ieškinį Ispanijos krepšinio federacijai dėl to, jog buvęs klubo krepšininkas Jorge Garbajosa nepaisė „Raptors“ draudimo ir, nespėjęs visiškai pasveikti po traumos, prisidėjo prie nacionalinės komandos.

„Be abejo, „Raptors“ Europos čempionatas nėra pats svarbiausias renginys, ir jie jau turi karčios patirties su J. Garbajosa. Bet tai mūsų tikrai nebaugina“, – dėstė M. Balčiūnas.