barake.lt | 2011 m. vasario 12 d. 18:51 |
![]() ![]() |
Krepšininkė svajojo tapti futbolininke
"Užaugau žiūrėdama futbolą, o ne krepšinį", - prisipažino geriausių jaunųjų Europos krepšininkių rinkimuose penktąją vietą užėmusi Marina Solopova.
![]() |
21-erių klaipėdietė rinkimuose, kuriuose nominuotos 1990 metais ir vėliau gimusios žaidėjos, užėmė penktą vietą. Pernai debiutavusi Lietuvos moterų rinktinėje M. Solopova padėjo iškovoti kelialapį į šią vasarą Lenkijoje vyksiantį Europos moterų krepšinio čempionatą.
Lietuvės laimėjo atrankos turnyro A grupės varžybas, o 181 cm ūgio krepšininkė per rungtynes vidutiniškai rinkdavo po 3,4 taško ir po 1,8 atkovoto kamuolio.
Vilkėdama Kauno „Viči-Aisčių“ marškinėlius, šį sezoną Eurolygoje M. Solopova vidutiniškai rinkdavo po 11,5 taško ir po 2,1 atkovoto kamuolio. Po to, kai kaunietės nepateko į kitą etapą, ji buvo paskolinta Košicės „Good Angels“ komandai.
Trumpai papasakok, kaip nusprendei tapti krepšininke. Nuo kiek metų pradėjai žaisti? Kodėl būtent krepšinis patraukė tavo dėmesį, o ne kita sporto šaka?
Tiesą pasakius, niekada vaikystėje negalvojau, kad ateityje būsiu profesionali krepšininkė. Kiek pamenu, krepšinio treniruotes pradėjau lankyti nuo 12 metų, tačiau žaisti pradėjau anksčia - kieme su draugais. Krepšinis manęs niekada labai nežavėjo, visada svajojau būti futbolininke, mano tėtis - buvęs futbolininkas, tai ir užaugau žiūrėdama futbolą, o ne krepšinį.
Galbūt moterų krepšinis labai skiriasi nuo vyrų krepšinio? Jei taip, tai kuo?
Na, skirtumų yra. Mes nededame į krepšį, vyrų krepšinis yra greitesnis nei moterų.
Kas buvo arba vis dar yra tavo, kaip krepšininkės, idealas?
Krepšininkės idealo neturiu. Žinoma, yra daug puikių žaidėjų, žaviuosi jų žaidimo stiliumi, tačiau kažko išskirti negalėčiau.
Kokia buvo tavo vaikystės svajonė?
Svajonių turėjau labai daug, kaip ir dabar. Buvau ir iki šiol esu svajotoja. O svajonė buvo žaisti moterų rinktinėje.
Ar tikėjaisi sulaukti pasiūlymo iš Košicės „Good Angels“ komandos? Ar abejojai dėl pasiūlymo?
Tiesą sakant, pasiūlymas buvo netikėtas, bet labai malonus. Net neabejojau, nebuvo laiko dvejonėms, nes kitą dieną turėjau išskristi.
Ką galvoji apie ateitį? Pasiliksi Lietuvoje ar išvyksi žaisti į užsienį? Galbūt yra komanda, kurioje norėtumei žaisti?
Šiuo metu apie ateitį negalvoju, gyvenu šia diena.. Dabar mano visos mintys sukasi apie artėjančias svarbiausias varžybas.
Tavo palinkėjimas jaunoms merginoms, kurios lygiuojasi į tave. Kokių patarimų ar paskatinimų joms turi?
Linkiu niekada nenuleisti rankų, kad ir kaip nesisektų. Profesionalus sportas nėra rožėmis klotas kelias, jeigu jūs kažko tikrai norite, pasaulis slapta jums tikrai padės, ir žinoma, linkiu didelės sekmės.