Lietuvį mirtis pasiglemžė Maroke

Buvęs rankininkas mirė eidamas 52-uosius metus.

1987 m. E.Miknius tapo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) Europos taurės laimėtoju, 1988 m. buvo tos pačios taurės varžybų finalininkas, tarptautinės klasės sporto meistras, 1983 m. SSRS tautų spartakiados sidabro medalio laimėtojas, SSRS 1981 ir 1985 m. čempionatų sidabro medalio laimėtojas, 1986 m. SSRS čempionato bronzos medalininkas.
 

Rankinį E. Miknius pradėjo žaisti nuo vienuolikos metų. Skaudvilėje rankinio pradmenis suteikė didelis sporto entuziastas ir kūrybingas treneris, kūno kultūros mokytojas Marcelinas Zelba. Įstojęs mokytis į Kauno politechnikos institutą, žaidė studentų komandoje, studijų metais jį treniravo ilgametis ir nepakeičiamas „Politechnikos“ komandos treneris, docentas Algirdas Valinskas.
 

1977 metais E. Miknių pakvietė į Kauno „Granito“ komandą, kur iki 1981 metų jį treniravo Vytautas Kontvainis ir Rimvydas Pasvenskas.

E. Miknius pasižymėjo darbštumu, pareigingumu, o aikštelėje - kovingumu ir žemaitišku užsispyrimu. Pergalei rankinio aikštelėje atiduodavo visas jėgas. Grįžęs į Skaudvilę, nors ir trumpam, bet visada užsukdavo į mokyklą pasidalinti rankinio naujienomis“, – sakė Marcelinas Zelba, pirmasis E. Mikniaus treneris.
 

„Eugenijus išsilavinęs, draugiškas, komunikabilus, intelektualus žaidėjas. Nors „Granito“ komandoje jam daugiau teko gintis negu pulti, jis gynyboje žaidė labai kietai žemaitiškai, tačiau kartu elegantiškai.
 

Eugenijus rungtyniavo ir korektiškai - žiūrovo akiai maloniai. Eugenijus efektingai užbaigdavo kontratakas“, - tvirtino 1981-1989 metais žaidėją treniravęs Antanas Skarbalius.

 
Eugenijus ir jo žmona Vitalija kartu baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo radioelektronikos specialybes. 1990 metais išvyko į Prancūziją ir rankinį žaidė iki 47 metų, penkerius metus kartu treniravo ir jaunuosius rankininkus.
 

E.Miknius su žmona Vitalija išaugino puikius vaikus, įgijusius išsilavinimą Prancūzijoje: dukra Vaida - gydytoja, sūnus Žilvinas - kineziterapeutas.