Lenktynininko variklis - maksimalūs tikslai

 
Lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas - praėjusių metų sporto atradimas. Jam pavyko laimėti "Formulės 2" etapą Imoloje, o dar keliuose etapuose jis tapo prizininku. Su Kazimieru kalbėjomės apie praeitą sezoną, ateities planus bei asmeninį gyvenimą
 

Kazimierai, pernai dalyvavai  „Formulės 2” bei “Formulės Palmer Audi” čempionatuose. Ar tikslai, kurie buvo keliami prieš sezoną buvo pasiekti? O gal juos pavyko viršyti?

Formulė 2 (toliau F2) ir Formulės Palmer Audi (toliau FPA) tikslai buvo skirtingi, nes šių čempionatų lygiai skyrėsi. F2 siekiau patekti į top 10, o FPA - į top 3. Užsibrėžtus udavinius įgyvendinau. Tiesa, po pirmųjų F2 (Valencia- 3 vieta) ir FPA (Brands Hatch-1 vieta) varžybų apetitas pakilo. Manau viena iš mano klaidų buvo, kad prieš sezoną užsibrėžiau per mažus tikslus. Kuo sunkesnį tikslą išsikeli, tuo didesnė motyvacija, pasitikėjimas savimi ir įdirbis. Galima sakyti tada įgauni antrą kvėpavimą ir viršyji savo paties galimybes. Šios klaidos jau nekartoju, nes visada išsikeliu aukštus tikslus. Yra posakis: „aukštai šoksi, žemai krisi“, tačiau kritimo atveju nors žinai, kad bandei ir nesigavo, o sėkmės atveju džiaugsies pasiekęs tikslą.
 

Sezone ne kartą teko užlipti ant prizininkų pakylos. Kuri pergalė buvo gražiausia, įsimintiniausia?

2009 metų sezoną pelniau tris pergales. Pati gražiausia ir daugiausiai emocijų sukėlusi pergalė buvo pasiekta F2 varžybose, Imolos trasoje, Italijoje. Viso savaitgalio metu buvau greitas ir varžybas laimėjau užtikrintai. Tiesa pergale mėgavausi neilgai, nes žinojau, kad tai tik pradžia ir dar daug teks nuveikti ateityje. Pergalės ir šventė daugiau skirta šeimai ir fanams. Buvo smagu matyti beprotiškai laimingus artimuosius, kurie atvyksta į kiekvienas varžybas.
 

 

Ką galvoji važiuodamas trasoje?

Dairausi į tribūnas ir galvoju kurią merginą pakvietus vakare į pasimatymą. Juokauju. Visas dėmesys sukoncentruotas į važiavimą. Kuo daugiau patirties turi, tuo mažiau galvoji, nes viską darai automatiškai. Prieš lipdamas į bolidą visada susikuriu strategija ir trasoje nesiblaškau. Per kvalifikaciją tiesiog vadovaujuosi instinktais, patirtimi, o per varžybas bandau numatyti kitų varžovų veiksmus, bet kokį veiksmą darydamas apgalvoju. Pavyzdžiui: lenkti panašiu tempu važiuojantį varžovą ar laukti. Jei lenksi prarasi daug laiko ir pabėgs lyderiai arba prisivis gale esantys sportininkai, o jei lauksi pabėgsi nuo gale esančių varžovų, bet paleisi priekinius. Situacijų gali būti milijonai, todėl kiekvienas sprendimas turi būti apgalvotas, bet sprendimą turi priimti per kelias sekundes. Automobilių sportas tuo ir įdomus, kad lenkimai, sprendimai būna žaibiški.

Puikiai pasirodęs Gran Prix 2 varžybų testuose nesulaukei komandų pasiūlymų?

Po šių metų sulaukiau tikrai daug dėmesio. Gavau daug pasiūlymų, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Norint dalyvauti aukšto lygio varžybose reikalingas didelis biudžetas, finansiškai stiprūs rėmėjai, stiprus užnugaris. Gauti vietą būtų ne taip sunku, nes įrodžiau, kad esu greitas, tačiau kyla sunkumų randant rėmėjus, nes esu lietuvis, o Lietuvos rinka maža ir joje mažai tarptautinių įmonių, todėl bandome ieškoti rėmėjų visoje Europoje. Viskas įmanoma, tik reikia įdėti daug pastangų.
 

Ar labai skiriasi F2 ir GP2 bolidų valdymas?

Skirtumų yra, tačiau jie nėra labai dideli.  GP2 variklis 200 AG stipresnis, geresni stabdžiai, minkštesnės ir didesnės padangos, o didžiausias skirtumas aerodinamikoje. GP2 turi daugiau sukibimo ir posūkį galima įveikti 20-30 km/h greičiau nei su F2. Tai ir yra sunkiausia - išnaudoti visą sukibimą ir pajausti ribą, kai prasideda slydimas. O GP2 nuo F1 skiriasi labai mažai, todėl nebūtų taip sunku adaptuotis prie F1. Tikiuosi, kad gyvenime turėsiu tokią galimybę ir galėsiu papasakoti apie GP2, F2 ir F1 skirtumas.
 
Kokiu didžiausiu greičiu esi važiavęs formule?

Su GP2 važiavau virš 300 km/h, o su F2 apie 280 km/h. Malonumas, adrenalinas jaučiamas važiuojant ne tiesiąja, o įveikinėjant posūkį ir jaučiant kaip formulė prispaudžia prie žemės, pilnai išnaudojant bolido potencialą. Autostradose niekada nevažinėju greitai ne tik dėl saugumo sumetimų, bet ir dėl to, kad lėkti greitai tiesiu keliu nėra įdomu.
 
Ar jau ruošiesi naujam sezonui?
Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriu fiziniam pasiruošimui. Rytais bėgioju, o vakarais einu į sporto salę. Kartais vyksta ir treniruotės. Sausio 22 dieną dalyvavau Formulės 3 testuose, vasarį važiuosiu į vienos savaitės testus su kartingu. Sezonas prasidės kovą, o dabar komandos tiesiog ruošia techniką.
 

Gal jau žinai kokiose varžybose dalyvausi ateinantį sezoną?

Labai norėčiau atsakyti į šį klausymą, tačiau dar nežinau. Manau mėnesio bėgyje jau žinosiu šių metų planus. Formulėse yra daug įvairių kategorijų, tačiau mes galvojame apie F2, GP3 ir GP2.  Sprendimas turi būti priimtas atsižvengiant į mano patirtį, amžių, perspektyvas ir aišku biudžetą.
 

Kokius tikslus keli ateinančiam sezonui?

Tai bus F2 ar GP3, ar GP2 nesvarbu, tikslas vienas - būti priekyje, nes tik tokiu atveju atsivers durys į didesnį tikslą. Nors turiu mažai patirties, bet norėčiau lenktyniauti su labai stipriais sportininkais, kad galėčiau daugiau išmokti. Mano motyvacija didelė, dirbu disciplinuotai, todėl tikiu, kad ateinantis sezonas bus sėkmingas.

 
Baigei Vilniaus Užupio gimnaziją, o dabar studijuoji viename Šveicarijos universitetų. Ar pavyksta suderinti mokslus su sportu?

Kai nori viskas įmanoma. Mokykloje buvau vienas geriausių mokinių. Manau esu ir geras sportininkas, todėl, kaip matot, viską suderinu. Nėra lengva, nes reikia daugiau dirbti nei kiti, bet tokį gyvenimą gyvenu nuo 8 metų ir išmokau viską suderinti. Turiu savo gyvenimo prioritetus, kurių pagalba atskiriu kas svarbu, o kas ne. Ar dar ilgai sugebėsiu derinti mokslus ir sportą, nežinau. Vis daugiau atsiduodu sportui, nes gyveni kartą ir reikia daryti tai ką nori daryti ir kuo tiki. Beveik visada pasikliauju protu, bet šiuo klausymu klausau širdies.
 

Ką veiki laisvalaikiu?

Mėgstu aktyviai sportuoti, taip pat būti namie su šeima. Nemėgstu ilgai miegoti ar šiaip nieko neveikti, kartais susitinku su draugais ir leidžiu laisvalaikį kaip ir dauguma žmonių. Šiuo metu laisvo laiko mažai, bet jo man ir nereikia. Noriu prasmingai išnaudoti visą laiką, nes aš juk investuoju į savo ateitį. Sportas, mokslas, šeima užpildo mano gyvenimą ir todėl esu labai laimingas tai ką darau.
 

Kokia sporto šaka dar domiesi?

Plaukimu, lengvąja atletika, slidinėjimu.
 

Ar dažnai grįžti į Lietuvą?

Nuo rugsėjo gyvenu ir studijuoju Šveicarijoje, todėl į tėvynę grįžtu labai retai. Taip yra, nes turiu mokytis ir sportuoti vienu metu. Mano dienotvarkė yra pilnai užpildyta, todėl laisvalaikis, atostogos palauks. Esu dar jaunas, kupinas jėgų, optimizmo. Tiesa, kartais net skubu gyventi, su nekantrumu laukiu rezultatų, bet toks greitas gyvenimo ritmas man labai patinka ir niekada nesijaučiu pervargęs. Matau savo tikslą ir einu link jo.