Gera ištarti: „Mūsų“

Gera tuomet, kai tas „mūsų!“ nepatenka į rankas tarsi keptas balandis, o sukuriamas savo darbu, išgvildenamas po ginčų su kitais ir su pačiu savimi, kai tam „mūsų!“ prireikia sunkių valandų, dienų, savaičių. Štai tada pasakai „mūsų!“, ir širdin ateina šventė.

Nuo šių metų spalio tą puikų žodį tars ne vienas Vilniaus klinikinės ligoninės sporto entuziastas. Gal su pasididžiavimu, gal su viltimi, kad „mūsų“ ateityje bus dar geresnis, turiningesnis. „Mūsų rudens sporto šventė…“ Taip pavadino gydytojai pirmąją savo ligoninės spartakiadą. Nepasakytum, kad ji buvo labai įspūdinga, kad čia rungtyniavo gausybė dalyvių. Bet vieno neatimsi – ji buvo nuoširdi. Ir solidūs gydytojai, ir jaunutės seselės taip greitai užsikrėtė sporto aistra, jog nejučiom ir pagalvojau, kad čia tinklinį, krepšinį žmonės žaidžia jau ne pirmą sykį, kad ši spartakiada – tradicinė. Kaip sako sporto organizatorius gydytojas Vytautas Leimonas, ji ir būsianti tradicinė. Neabejoju. O šis nuoširdumas, aistra, matyt, glūdėjo medikų sąmonėje. Tik reikėjo postūmio, paskatinimo. Bene daugiausia dėl šio postūmio „kaltas“ V. Leimonas. Jo entuziazmas, kantrybė, optimizmas.

Kaip ir kiekvienas atsitikimas, Vilniaus gydytojų sporto šventė neįvyko staiga. Ji turi istoriją, kurioje taipogi apstu „mūsų!“

…Betonuojami stulpai krepšinio aikštelei („Mūsų aikštelei!“). Drauge su jaunesniais triūsia profesoriai A. Pronckus, V. Lapinskas, apie darbo sėkmę kur buvęs kur nebuvęs teiraujasi ligoninės vyr. gydytojas S. Trepšys. Žino žmonės, kad, tik išliejus prakaitą, ramia širdimi galima ištarti „mūsų!“. Savo jėgomis medikai įsirengė, išasfaltavo krepšinio, tinklinio aikšteles, išsikasė šuoliaduobes, kur, beje, apie pusę ligoninės darbuotojų atakavo PDG komplekso normas.

Pagaliau darbai liko praeityje. Sporto šventės dalyvių neišbaidė iš dangaus pabirę ledukai, neišgąsdino pabjuręs oras ir „sirgalių“ – gydytojų, seselių, sveikstančių ligonių, nepabūgo darganos entuziastai – krepšininkams teisėjavęs konservatorijos dėstytojas sąjunginės kategorijos teisėjas V. Geštautas, „Nemuno“ sporto mokyklos direktorius P. Delkus, vadovavęs tinklininkių susitikimams. Devynios komandos, apie du šimtai fizkultūrininkų bandė jėgas krepšinio, tinklinio, virvės traukimo, dvipūdės kilnojimo, estafetės su šokdynėmis varžybose. Ir kiekvienose iš jų – puiki nuotaika, šypsenos veiduose, taiklios, bet nepiktos replikos. Laimi – gerai, pralaimi – irgi neverkia („Atsigriebsim kitą sykį!“)…
Taigi Vilniaus klinikinės ligoninės sporto entuziastai taria – „mūsų!“. Geras tai žodis.

A. Budrys



1975-ųjų įvairenybės

LRPST visuomeninės gamybinės mankštos tarybos posėdyje patvirtintas darbo planas 1975 metams. Posėdyje dalyvavo LRPST sekretorius B. Lopata, tarybos pirmininkas VVU docentas V. Jonaitis, tarybos pirmininko pavaduotojas LVKK l. e. prof. p. K.Labanauskas, tarybos narys konsultantas VVU profesorius V. Kviklys ir tarybos nariai. Darbo plane numatyta patikrinti gamybinės mankštos ir masinio sveikatingumo padėtį miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės įmonėse, Klaipėdos miesto įmonėse ir organizacijose, Kėdainių rajono įmonėse. Bus surengtas respublikinis seminaras gamybinės mankštos metodininkams, grupė mūsų respublikos specialistų susipažins su Rygos VEF-o gamyklos patirtimi.

Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LTSR Ministrų Tarybos dėl nepalankių oro sąlygų sporto varžybų kalendoriuje numatytas žiemos sporto šakų varžybas atidėjo neribotam laikui. Atsiradus galimybėms surengti žiemos sporto šakų varžybas, jose leidžiama dalyvauti sportininkams, neatsižvelgiant į jų sportinę kvalifikaciją.
 

Pas Lazdijų rajono šachmatų mėgėjus lankėsi TSRS sporto meistras I. Vistaneckis. Jis įdomiai papasakojo apie kovas dėl pasaulio šachmatų karūnos, sužaidė du simultanus – Lazdijuose (prie 16 lentų) ir Seirijuose (prie 21 lentos). Bendra susitikimo pasekmė – 35:2 meistro naudai. Geriausiai su meistru rungėsi Seirijų vid. mokyklos mokytojas antraatskyrininkas V. Bielkinas. Jis du kartus pasiekė lygiąsias. Lygiosiomis su meistru sužaidė ir „Pergalės“ kolūkio vairuotojas P. Kochanskas bei Lazdijų muzikos mokyklos mokytojas J. Valentukonis.
 

Pasaulio moterų rankinio čempionato Vilniuje žiūrovai, likę stebėti šių rungtynių, nebuvo apvilti: staigios atakos, netikėčiausi metimai, virtuoziška kamuolio valdymo technika... Visko buvo per šį susitikimą. O Sporto rūmų arenoje kovojo Tarybų Lietuvos žurnalistų bei teisėjų rinktinė su svečių iš užsienio komanda. Žodžiu, septyni prieš septynis. Vartų virpstus drebino 1967 metų pasaulio čempionas, tų metų simbolinės pasaulio rinktinės žaidėjas, dabar... Čekoslovakijos „Žemės ūkio naujienų“ laikraščio korespondentas Toitechas Marešas. Apgaulingų judesių kaskadomis „sirgalius“ jaudino „Tiesos“ korespondentas Bronius Čekanauskas, piruetais žavėjo ČSSR sporto žurnalistas Jaroslavas Velišekas, net ir geriausi gynėjai nesugebėjo sulaikyti Lietuvos televizijos komentatoriaus Algimanto Matulevičiaus. Mūsiškių atakoms autoritetingai vadovavo TSRS garbės sporto meistrė R. Grinbergienė. Žodžiu, įvykių verpetas kunkuliavo, tačiau, kaip nekeista, žiūrovai stebėjo tai ne visiškai rimtai, o kai kurie netgi kvatojosi iki ašarų... Pirmasis kėlinys pasibaigė lygiomis – 6:6. Kai iki susitikimo pabaigos buvo likę 30 sekundžių, mūsiškių komanda pirmavo 12:11. Varžovai metė 7 m baudinį. Jį sulaikė sąjunginės kategorijos teisėjas R. Juras. Pergalė? Ne. Kartu su finaliniu švilpuku T. Marešas pelnė įvartį. Kovingos lygiosios – 12:12. Autoritetinga komisija rungtynių misteriu išrinko J. Velišeką.

Skaičiai

8

Aštuoni SSRS imtynininkai tapo 1975 m. pasaulio jaunimo klasikinių imtynių čempionais Bulgarijoje vykusiose pirmenybėse. Pussunkio svorio kategorijoje triumfavo Valentinas Mizgaitis, 2008 m Pekino olimpinių žaidynių prizininko Mindaugo Mizgaičio tėvas.
 

47
Sergejus Jovaiša net 47 taškais prisidėjo prie Kauno „Politechnikos“ pergalės 94:76, žaidžiant su Kėdainių „Nevėžio“ ekipa laikraščio „Sportas“ taurės turnyro ketvirtfinalyje.
 

10 000
1975 m. Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate auksą iškovojo Vladas Česiūnas, dvivietę kanoją irklavęs su Jurijumi Lobanovu. Jie buvo greičiausi 10 000 m distancijoje. Tai buvo jau ketvirtasis V. Česiūno iškovotas planetos pirmenybių aukso medalis.