Žaisti rinktinėje - didžiulė garbė

Tik pirmadienį trečią valandą popiet Vilnių pasiekusi viena Lietuvos rankinio rinktinės lyderių Birutė Stellbrink, žaidžianti Vokietijos 1-oje bundeslygoje, po poros valandų jau dalyvavo rinktinės treniruotėje. "Prieš tai Lietuvoje buvau, kai vyko pirmasis atrankos į Europos čempionatą etapas ir žaidėme su makedonėm - tai buvo spalio mėnuo", - prisiminė Lietuvos rinktinės atakų lyderė B.Stellbrink, kuri yra rezultatyviausia "Frisch auf Goeppingen" klubo žaidėja.

Tad pirmadienį po treniruotės Birutė skubėjo apsilankyti pas mamą gimtojoje Garliavoje. "Treneris atleido nuo vakarienės su rinktine. Mama prigamino maisto, tai prisivalgiau - lietuviškų žuvų, silkių ir viso kito... O daugiau laisvo laiko nelabai ir turėjau, nes tikrai įtemptai dirbome - kartu pusryčiai, po to filmuotos medžiagos peržiūra, treniruotė, pietūs, poilsis... Net iki parduotuvės nebuvo kada nueiti - draugė atvežė, ko reikėjo. Manau, gal ketvirtadienis bus truputį laisvesnė diena", - vylėsi mergina laisvu laiku planavusi pirmiausia apsilankyti pas kirpėją.
 

Įmantriai trečiadienio rungtynėse supintais plaukais žaidusi B.Stellbrink šypsojosi - ne, specialios šukuosenos per varžybas ji neturinti, o šįkart jai plaukus supynė komandos draugė Rūta: "Rūta moka taip pinti - man patinka, kai nė vienas plaukas neišlenda".

Pirmame kėlinyje pelnėte pusę komandos įvarčių, tačiau antrame kėlinyje priėjimo prie varžovių vartų nebesisekė rasti? - paklausėme B.Stellbrink, kuri trečiadienio rungtynėse buvo rezultatyviausia Lietuvos rinktinės žaidėja, pelniusi 10 įvarčių.

Pirmame kėlinyje 20 minučių mes žaidėme tikrai puikiai, išnaudojome šansus, be to, varžovės gynėsi ne taip kibiai, kaip pradėjo gintis antrame kėlinyje. Antrame kėlinyje mane labiau dengė, galbūt man reikėjo daugiau susižaisti "su kraštu", tačiau apskritai varžovės antrame kėlinyje daug geriau stovėjo gynyboje, o mes visiškai negalėjome užpulti. Tai ir buvo problema. 20 minučių žaidėme puikiai, po to prasidėjo klaidos. Buvo situacijų, kai aikštelėje mūsų buvo dauguma – olandės liko tik keturios, tačiau gavome dar vieną įvartį. Po to gal buvo truputį sunku ir psichologiškai.

Dieną prieš rungtynes vykusioje spaudos konferencijoje sakėte, kad esate nusiteikusios kovingai. Kovingumo nepritrūko?

Tikrai netrūko. Visos merginos buvo nusiteikusios kovingai ir per apšilimą buvo matyti, kad tikrai visos degė. Manau, merginos davė tiek, kiek galėjo duoti šią dieną.

Žaisti Kauno halėje jums, garliaviškei, buvo papildomų emocijų?

Buvo atėję mano draugai, pažįstami, šeima, nors kai žaidėme Panevėžyje, visi artimieji taip pat buvo susirinkę. Tačiau man, kaip buvusiai garliaviškei, „Žalgirio“ žaidėjai, rungtyniauti Halėje daug maloniau, kyla ypatingi jausmai. Deja, šįkart tai neatnešė sėkmės, kaip mes tikėjomės. Bet rankų nenuleisime - ruošimės toliau, bandysime kovoti. Aš į viską žiūriu optimistiškai. Šiuo metu rinktinės situacija yra tokia, kokia yra ir tą rodo rezultatas.

Visą kėlinį pirmavusios, jo pabaigoje iniciatyvą praradote. Buvo sunku susikaupti prieš antrąją rungtynių dalį?

Pirmas kėlinys baigėsi trijų įvarčių skirtumu olandžių naudai – 12:15. Taigi viskas dar buvo priešaky. Per pertrauką su panom pasikalbėjom, sudėjom rankas ir sakėm - kovosim. Gal pradėjome per daug nervintis, gal dar kažkas buvo - nežinau, bet padarėme tokių klaidų, kaip vaikai.

Visas rungtynes žaidėte beveik be poilsio. Nepritrūko jėgų?

Be poilsio žaisti esu įpratusi, nes ir Vokietijoje netenka labai ilgai sėdėti ant suolo. Tik rungtynių pabaigoje pradėjo traukti blauzdą - gal įtampa, gal magnio ar skysčių per mažai, bet negalėjau net bėgti, todėl turėjau trumpam išeiti iš aikštės. Tačiau nuovargio tikrai nejaučiau.

Esate lyderė Lietuvos rinktinėje ir savo komandoje Vokietijoje. Atsakomybė rinktinėje ir klube skiriasi?

Skiriasi. Klube žaisti visai kitoks jausmas - tai yra tavo darbas, už tai tu gauni pinigus. Be abejo, kokios rungtynės bebūtų, atiduodi save 100 proc. Tačiau atstovauti Lietuvai man asmeniškai yra didžiulė garbė. Rinktinėje žaidžiu dar tik trejetą metų, džiaugiuosi apskritai gavusi tokią galimybę. Tai man labai daug duoda.

Tolesni šio sezono planai?

Sekmadienį laukia rungtynės su olandėmis. Manau, daug ką reikės keisti ir gynyboje, ir puolime. Dar turime tris dienas - teks daug padirbėti. O pirmadienį man jau treniruotė klube - vyras atvažiuos manęs pasiimti į Olandiją. Trečiadienį paskutinės reguliaraus sezono Bundeslygos rungtynės - kaip žinia, mano klubas pateko į atkrentamąsias varžybas. Savaitgalį žaidžiame Europos taurės pusfinalį su lenkėmis. Taigi programa iki kito rinktinės etapo įtempta - dar du mėnesius daug žaisiu.

Koks šis sezonas buvo klube jums asmeniškai?

Paskutinius dvejus metus esu tarp rezultatyviausių Bundeslygos rankininkių. Šį sezoną, atrodo, kol kas esu penkiolikta. Sekasi gerai - nors neseniai pora rungtynių buvo neitin sėkmingų, paskutines sekmadienį laimėjome, pelniau 9 įvarčius. Prieš tai Europos taurėje išėjome į pusfinalį. Esu patenkinta, manau, treneriai - taip pat.

Kiek metų jau Vokietijoje?

Išvykau būdama 19-os - 2001 metais. Taigi jau, galima sakyti, dešimt metų. Vyras vokietis. Manau, Vokietijoje liksiu ir baigusi sportinę karjerą. Vokietija - ne Amerika, Lietuva nėra taip toli, kad būtų sudėtinga parskristi. Nežinau, kaip bus, kai rankinio nebežaisiu, bet ateitį vis tiek greičiausiai susiesiu su sportu - ir dabar vaikus truputėlį treniruoju, ir mokslus baigiau. Mano ateitis Vokietijoje.

Turite kokį prietarą ar talismaną, kas padeda per rungtynes?

Jeigu atstovauju rinktinei, tai visada ant riešo užsimaunu antrankį su Lietuvos vėliavos spalvomis. O daugiau kažko specialaus - neturiu.