Galiūnas krepšininkams prognozuoja medalius

Krepšinio karštligė apėmė kone visa Lietuvą. Europos krepšinio čempionato varžybas stebi visi: nuo vairuotojo iki prezidentės. Fotografai vos spėja suktis, fotografuodami arenoje sėdinčias krepšininkų mylimąsias, valdžios atstovus, muzikantus, aktorius ir žinoma, sportininkus.

 

Nesėkmingai lietuviams susiklosčiusią dvikovą su Prancūzijos rinktine triukšmingoje Vilniaus “Siemens” arenoje stebėjo ir stipriausias pasaulio žmogus, galiūnas Žydrūnas Savickas. 
 

Kartu su Vidu Blekaičiu ir Vytautu Lalu intensyviai besiruošiantis antroje rugsėjo pusėje JAV vyksiančiam pasaulio čempionatui sportininkas prisipažino, kad tarp galiūnų nėra aistringiausias krepšinio gerbėjas, o gyvai rungtynes stebi labai retai.
 

“Kai kurie galiūnai dar aktyviau žiūri krepšinį. Pavyzdžiui Vidas Blekaitis su Saulium Brusoku. Kai išvažiuojame į varžybas, jie internete seka kaip sekasi lietuviams, žiūri rungtynes. Aš labiau koncentruojuosi ties savo paties startais, stengiuosi atsiriboti nuo informacijos”, - sake Ž. Savickas.
 

Vaikystėje buvau didesnis, kadangi tais laikais buvo didelės „Žalgirio“ ir CSKA kovos. Kai mokiausi kūno kultūros institute palaikiau „Atleto“ komandą, kuri tuo metu su „Žalgiriu“ dėl šalies čempiono titulo kovodavo. Vėliau kažkaip atitrūkau nuo krepšinio, pats panirau į sportą.
 

Į areną žiūrėti rungtynių einu labai retai, čia po daugelio metų pertraukos žiūrėjau. Buvo smagu gyvai pamatyti, bet man per televizorių gal net labiau patinka. Aišku, iš pirmos eilės viskas labai gerai matosi, bet per televiziją parodo svarbiausių akimirkų pakartojimus iš arti. Arenoje galima stebėti visą aikštę, bet koncentracija žiūrėjimo man labiau per televiziją patinka.
 

Tikrai ne. Nėra pas mane tokios numeracijos, man patinka kelios dešimtys sporto šakų. Apskritai esu iš tų žmonių, kurie yra prieš tai, kad būtų išaukštinama viena sporto šaka, nes tai daro meškos paslaugą pačiai sporto šakai. Tada psichologiškai silpnesni sportininkai sužvaigždėja, o jų karjera greitai nutrūksta.
 

Manau, kad kovingumo. Kai lietuviai išsiveržė į priekį, matėsi, kad jie yra psichologiškai stiprūs ir gali laimėti. Aš 120 proc. tikėjau, kad įvyko tas persilaužimas ir jie laimės, bet jie nepasinaudojo ta emocija ir ji greitai nuslūgo. Sporte su emocija galima įveikti bet ką, tačiau tuo pačiu be emocijos galima pralaimėti bet kam. 
 

Pasaulyje tik Lietuvoje ir Kinijoje krepšinis yra sporto šaka nr. 1. Lyginant su Ispanija, gal pas mus ir nežaidžia daugiau žmonių krepšinio, bet manau, kad tikrai ne mažiau, nei ten. Ispanijoje vaikai eina į futbolą, o pas mus į krepšinį, todėl nesvarbu, kad esame maža šalis, bet tas skaičius išsilygina. Pas mus yra tokia tradicija, kad visada turime galvoti apie pirmą vietą, o blogiausiu atveju – apie prizinę. Aš tikiuosi pirmos vietos.


 

Šiemet pirmą kartą net trys Lietuvos galiūnai pateko į pasaulio čempionatą, esame labai pakilios nuotaikos, nes visi trys pretenduoja patekti į finalą, o ten kovoti dėl aukščiausių vietų. Jaučiamės kaip kumštis, kaip komanda. Manau, kad  vienas kitą palaikysime ir bus lengviau startuoti.
 

Dukart iš eilės laimėjau  pirmą vietą, todėl mano tikslas - pakartoti šį pasiekimą, nesinorėtų žemesnės vietos užimti. Mano svajonė, kad du lietuviai užliptų ant prizininkų pakylos. Toks atvejis būtų pirmas galiūnų sporoto istorijoje.
 

Ko gero Amerikiečiai. Jiems pagelbės ir tai, kad čempionatas vyks JAV. Europiečiai šiuo metu šiek tiek pasilpę, bet labai stiprus yra iranietis ir britas. Manau, kad pagrindinė kova vyks tarp amerikiečių, britų ir lietuvių.