Sėkmės paslaptis – tvirti pamatai

Per šiemetę universiadą Kinijoje Lietuvos studentai pelnė penkis aukso, penkis sidabro ir tris bronzos medalius. Kas lėmė tokią sėkmę? – paklausėme Česlovo Garbaliausko.
Keliolikos metų kruopštus ir kryptingas darbas. Pavyko įtikinti daugumą federacijų, kad universiada – rimtas renginys, kuriam reikia rengtis ne vienus metus. Šiemet pirmą kartą universiados programoje buvo dviračių sporto, sunkiosios atletikos, badmintono varžybos. Tai – mums dėkingos sporto šakos.

Mūsų studentai Šenžene dalyvavo dešimties sporto šakų varžybose. Po universiados Bankoke, kur pelnėme penkis medalius (du aukso ir trys bronzos, 22-oji komandinė vieta), sakėme, kad kažin, ar mūsų sportininkams pavyks kada nors pagerinti tokį laimėjimą. Tačiau mes tai padarėme šiemet: iškovojome 13 medalių, komandinėje įskaitoje buvome trylikti, o Europoje – šešti.

Medalių galėjo būti ir keturiolika, tačiau dviratininkė Tatjana Kaliakina per kalnų dviračių varžybas tvirtai žengusi trečia, neišlaikė įgytos persvaros (nukrito nuo skardžio, vėliau prakiuro padanga) ir buvo priversta tenkintis ketvirtąja vieta.

Šenžene medalius laimėjusius savo sportininkus gražiai pagerbėme kaimelyje, kur gyvenome, dėkojome jiems ir jų treneriams. Studentams tai kėlė nuotaiką, visi kartu džiaugėmės gražiomis pergalėmis. Vilma Rimšaitė su savo tėčiu ir treneriu Albertu Rimša netgi prasitarė, kad jie niekur taip gražiai nebuvo pagerbti.

Niekada neužmiršiu tos akimirkos, kai per vieną dieną mūsų sportininkai pelnė net penkis medalius. Sakiau, kad pats Dievas mus pradėjo mylėti ir globoti, nes sekasi kaip niekada. Šenžene medalių iškovojome daugiau nei per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai tik mūsų sportininkai pradėjo dalyvauti universiadose.

Tikriausiai nė sapnuoti nesapnavote, kad pradės lyti medaliais?
Kažkur pasąmonėje virpėjo mintis, kad medalių gali būti daugiau nei Bankoke. Daug dirbome su atskirų sporto šakų federacijomis, jos žiūrėjo, analizavo, kaip sportininkai gali pasirodyti. Viename laikraščių buvo parašyta, kad Lietuvos studentai rengiasi Kinijos šturmui. Pasirodo, neapsiriko.

Pamatėme, kad ir tarp studentų yra ryškių asmenybių – dviratininkė Vilija Sereikaitė, triskart gerinusi universiados rekordą, lengvaatletė Airinė Palšytė, pakartojusi Lietuvos šuolių į aukštį rekordą. Jos ne tik puikios sportininkės, bet ir puikūs žmonės. Stadione buvo 60 tūkst. žiūrovų, o sektoriuje liko tik dvi sportininkės – lietuvaitė ir amerikietė. Žiūrovai kone atsistoję plojo – sėdi tribūnoje ir didžiuojiesi, kad esi lietuvis. Kai Airinę vakare pasveikinome, iškovojusią sidabro medalį, sportininkei palinkėjau, kad jos nepersekiotų traumos ir kad neišpuiktų.



Pirmą sykį universiadų istorijoje buvo tokia gausi Lietuvos studentų sportinė delegacija. Kaip pavyko tiek daug žmonių išsiųsti į Kiniją?
Lietuvos sportinėje delegacijoje buvo 127 žmonės. Tai – sportininkai, treneriai, gydytojai, mokslininkai, masažuotojai, vadovai. Kovas stebėjo ir sportiškasis Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius. Šiemet didesnę dalį lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija, šiek tiek mažiau Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Visoms šalims buvo sumažintas dalyvavimo universiadoje mokestis – nuo 60 eurų iki 30 dolerių kiekvienam sportininkui vienai parai. Mūsų laukė dar vienas netikėtumas. Atvykus į varžybas, Kinijos įmonė „361 degrees“ pasisiūlė aprengti kelių šalių komandas, iš jų ir mūsų sportinę delegaciją.
 
Studentams buvo įteikta visa sportinė apranga – treniruočių kostiumai, paradiniai drabužiai, sportbačiai, sportinės kuprinės ir rankšluosčiai. Tai mums visiškai nieko nekainavo.

Tačiau buvo likusi baimė, ar ta apranga tiks mūsų sportininkams. Ačiū Dievui, tiko. Treniruočių ir varžybų drabužiais bendrovė „PEAK“ aprengė ir Lietuvos studentų krepšinio rinktinę. Lietuvos krepšinio federacija atsisakė padėti mūsų studentų rinktinei – negavome sportinės aprangos, nebuvo surengta nė viena treniruočių stovykla. Laimė, iš sunkios padėties išgelbėjo kinai.

Lengvosios atletikos treneris Aleksas Stanislovaitis jums dėkojo už tai, kad sudarėte galimybę sportininkams anksčiau išvykti į Šenženą ir ten aklimatizuotis.
Sportininkai į universiadą vyko skirtingu laiku, tačiau stengėmės, kad į varžybas atvyktų, iki pirmojo starto likus ne mažiau kaip savaitei. Mes taip darėme ir per universiadą Bankoke. Reikia priprasti prie neįprastų sąlygų: Kinijoje svilino 35 laipsnių karštis, tvyrojo 80–85 proc. drėgmė. Ypač sunku buvo dviratininkams, tačiau visa mūsų sportinė delegacija juos nuoširdžiai palaikė.

Tai buvo jau dešimtoji mūsų vasaros universiada, turime sukaupę nemažą patirtį. Mūsų vienas iš tikslų – sportininkams per varžybas sudaryti kuo ramesnes sąlygas, kad jie nekibirkščiuotų jokia įtampa, nebūtų nervingi. Esant ramiai aplinkai, galima pasiekti daug geresnių rezultatų.

Kita universiada vyks Kazanėje (Rusija), ar ji nenublanks prieš Bankoke ar Šenžene vykusius pasaulio studentų sportinius forumus?
Apie pasirengimą kitai universiadai kalbėti dar labai anksti. Gaila, kad Kazanėje į varžybų programą neįtrauktas dviračių sportas. Dviratininkai Šenžene mums padovanojo net keturis medalius (tris aukso ir vieną bronzos), tačiau bus irklavimas, sambo, gal dar kas nors. Birželį Kazanėje dalyvavau Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) seminare ir mačiau, kad rusai jau tada buvo pasirengę surengti po dvejų metų vyksiančią universiadą.

Kaimelyje, kuriame gyvens sportininkai, jau dabar gyvena studentai. Kambariuose sportininkai gyvens po vieną, po du, daugiausia – po tris. Sportininkų paslaugoms – atskiros virtuvės, mikrobangų krosnelės, skalbimo mašinos.

Pastatytos puikios sporto bazės, kitų metų rudenį bus baigtas 50 tūkst. vietų stadionas, kuriame po to vyks ir pasaulio čempionato pogrupio varžybos. Tas, kas nėra buvęs Kazanėje, galvoja, kad ji – Rusijos užkampis, tačiau tai – didelis naftininkų miestas. Čia numatyta surengti ir pasaulio plaukimo čempionatą.

Prie jų sporto bazių pastatyta daug įvairiausių salyčių, skirtų treniruotėms, masažams, relaksacijai ir t. t. Kazanė tikrai nenusileis Šenženui, be to, rusai nuo 26 iki 29 padidins ir sporto šakų skaičių.

Buvote puikiose sporto bazėse, o ką galite pasakyti apie savąją Lietuvoje?
Atsiliekame – ne tas žodis, labai graudu. Dabar Lietuvoje vyksta aukštųjų mokyklų optimizavimas, vienintelė Karo akademija gali būti nejudinama. Sportininkas gali mokytis ir Vilniaus universitete, ir Mykolo Romerio universitete, ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose. Sportininkus ugdo treneriai, o juos parengia speciali aukštoji mokykla.

Tačiau treneriai sensta, o sąlygos dirbti nėra lengvos. Kai pamatai, kokį didžiulį dėmesį sportui skiria visos didžiosios pasaulio valstybės, tai pagalvoji, kaip dar mes pasiekiame tokių svarių pergalių. Tarkime, Bankoke net 80 proc. varžybų vyko ir sportininkai gyveno vieno universiteto (ne sporto) bazėje.
Jų studentams skirtas 20 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas, trys sporto halės po 7–8 tūkst. vietų, olimpinis plaukimo baseinas. O ką mes turime? Namie darome reformas tam, kad jas darytumėm. Net nepasiklausiam nuomonės žmonių, kurie toje aukštojoje mokykloje yra išdirbę ne vieną dešimtmetį.

Pradėjote naujuosius mokslo metus. Kas Lietuvos studentų sportininkų dar laukia šiemet?
Prasidėjo darbas, nauji rūpesčiai. Kiti metai mums bus labai svarbūs. Tai bus Lietuvos studentų sporto žaidynių metai, Suomijoje vyks SELL studentų žaidynės. Kordoboje (Ispanija) bus surengta pirmoji Europos universiada, kurioje dalyvaus ne nacionalinės studentų rinktinės, o universitetai.

Turime gerų pavyzdžių: mūsų Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai yra penkis kartus tapę Europos universitetų čempionais. Gal ir iš kitų sporto šakų atsiras jų pasekėjų? Ispanijoje vyks dešimties sporto šakų varžybos, tikiuosi, kad ten bus ir nemažas Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkų desantas.

Lietuvos studentų sportas kitąmet švęs 90 metų jubiliejų. Galvojame apie universitetinio sporto reitingus. Kalbame apie studentus olimpiečius, o visiškai nekalbame apie universitetinį ir studentų sportą. Tarkime, universiados čempione tapo Vilija Sereikaitė, visur pažymėta, kad ji – iš Lietuvos, tačiau kokiai aukštajai mokyklai atstovauja – niekur neparašyta.

Mes esame tos idėjos iniciatoriai, tačiau kiekvienai naujai idėjai reikia laiko, kad ji subręstų ir būtų pradėta įgyvendinti.

Faktai ir skaičiai
* Lietuvos studentų sportinio judėjimo pradžia laikoma 1922 metai. Tačiau dar ilgai nebuvo studentus vienijančios organizacijos.
* 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. Tais metais aukštųjų mokyklų studentus subūrė Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA).
* Lietuvos studentų sportiniame gyvenime be universiadų ir SELL studentų žaidynių labai populiarios ir Lietuvos studentų krepšinio bei futbolo lygos.
* 2010 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose sportavo 22 574 studentai. Iš jų kūno kultūros pratybas lankė 15 857, o aktyviai treniravosi 4 703 studentai.
* 1949 m., 1951 m., 1954 m. ir 1957 m. vyko pasaulio jaunimo ir studentų festivaliai, o nuo 1959 m. FISU pradėjo rengti pasaulio universiadas.
* Lietuvos studentai iš viso 1949–2011 m. per pasaulio jaunimo ir studentų festivalius bei universiadas pelnė 57 medalius (24 aukso, 21 sidabro ir 12 bronzos).
* Medalių nebuvo iškovota tik Meksike (1979), Fukuokoje (1995), Maljorkos Palmoje (1999), Pekine (2001) ir Tegu (2003).
* 2011 m. Šenžene universiados čempionais tapo: plaukikas Giedrius Titenis (2 medaliai), dviratininkės Vilija Sereikaitė (trekas), Vilma Rimšaitė (BMX) bei 30 km lenktynių plente trijulė Eglė Zablockytė, Aušrinė Triabaitė ir Aleksandra Sošenko.