Aikštėje prabyla net grindys

BENDRAVIMAS. Krepšinio treneris Algimantas Šatas su kurčiaisiais dirba jau nuo 1972-ųjų. Su nedidele pertrauka, kai treniravo „Lietuvos telekomo“  moteris. Tvirtino, kad iš pradžių buvo sunku – kol jautėsi bendravimo barjeras, vėliau išmoko gestų kalbą.

Dabar jis gali susikalbėti ne tik su savo krepšininkais. Su bet kuriuo pasaulio kurčiuoju.

„Juk kurčiųjų kalba yra universali. Jie ta pačia kalba kalbasi su graiku, su amerikiečiu, kinu, su visu pasauliu,“ – tvirtino jis.

Kiekvienas A.Šato rinktinės žaidėjas turi savotišką gestą-slapyvardį, kuriuo treneris kreipiasi į asmenį, apibūdina jį, kalbėdamas komandai.

„Na, kai reikia gintis aikšte – rodai aikštę, asmeninį spaudimą  – rodai tai. Kiekvienam deriniui ir prieš asmeninę, ir prieš aikštę, ir priešininko spaudimą – yra gestai,“ – pasakojo A. Šatas apie bendravimą su savo komandos vyrais.

Specifines bendravimo su auklėtinėmis detales atskleidė ir Lietuvos kurčiųjų  moterų rinktinės vyriausiais treneris Žilvinas Aleksandravičius.

„Yra tam tikra specifika. Kiekvienoje komandoje yra įžaidėjai arba komandos kapitonas, kuris paprastai būna gynėjas. Tai yra susitarimas, kad esant menkiausiai progai tas žaidėjas nuolat turi matyti mane. Aš su juo galiu komunikuoti, jis turi perduoti informaciją kitiems žaidėjams. Arba, kai yra medinės grindys, galima bėgantį žmogų pagauti trepsint į grindis, kadangi jis jaučia vibraciją. Jeigu metami baudos metimai, tada viena žaidėja žiūri į mane, aš jai rodau, o ji perduoda informaciją kitoms, toms, kurios stovi į mane nugarą. Nuolat vyksta tokia betarpiška komunikacija,“ – pasakojo moterų rinktinės strategas.

Nepaisant to, kad krepšinį žaidžia negirdintys žmonės, ir šiose rungtynėse teisėjai švilpia.

„Tiesa būna, kad žaidėjas negirdi, nusivaro kamuolį ir tik vėliau pamato, kad rungtynės sustabdytos,“ – kalbėjo A. Šatas.

Tačiau trys teisėjai visada stengiasi būti įžvelgiamais.

„Taip, kaip ir visur teisėjas švilpia. O kai būna pražanga, kelia į viršų kumštį. Be to teisėjai yra trys ir iš visų pusių jie būna matomi,“ – kalbėjo apie kurčiųjų krepšinio subtilybes Ž. Aleksandravičius.

ATRANKA. Pasaulio čempionų treneris turi iš ko atsirinkti krepšininkus. Vyksta Lietuvos kurčiųjų krepšinio čempionatas, Vilniaus ir Kauno kurčiųjų komandos žaidžia miestų krepšinio lygose, o kurčiųjų rinktinė Regioninėje krepšinio lygoje. Tiesa, anksčiau pasirinkimas buvo didesnis.

„Prieš ketverius metus Lietuvos kurčiųjų pirmenybėse dalyvavo 17 komandų. Šį pavasarį buvo šešios komandos,“ – pasakojo A. Šatas.

Dabar jis atsirinko komandą iš kokių 70-ies kurčiųjų krepšininkų.


SKIRTUMAI. Abu pasaulio čempionatų finalai Palerme vyko vieną dieną. Ir visuomet kartu vyksta ir kurčiųjų vyrų ir moterų čempionatai. Kurtieji krepšininkai ir krepšininkės noriai bendrauja.

Ir ne tik kalbasi apie krepšinį. Jau yra susikūrusios ir sportininkų  šeimos.



 „Šiuo metu yra per krepšinį susikūrę net trys šeimos, - tvirtino Ž. Aleksandravičius. – Tai yra dėl to, kad kurčiųjų ratas yra labai siauras. O girdinčiojo ir kurčiojo šeima yra pasmerkta žlugti. Dėl interesų skirtumų.  Aš girdintis: einu į vakaruškas, žiūriu televizorių, klausausi muzikos. Kurčias žmogus nieko to padaryti negali. O patekęs į kurčiųjų ratą – nieko nesupranti. Be to, jų pasaulėžiūra yra pakankamai primityvi ir siaura. Išsilavinęs girdinis žmogus jaustųsi su jais nuobodžiai. Juk jų kalba yra be galo skurdi, yra reikalinga norminimo, daugybei žodžių nėra gesto, yra tarptautinių terminų, kurių kurčias žmogus paprasčiausiai nesupranta.

 Anot trenerio, krepšininkės gimusios girdinčiųjų ir kurčiųjų  šeimose skiriasi vienos nuo kitų mąstymu aikštelėje. Juo labiau skiriasi tie žmonės, kurie gimė kurčiaisiais nuo tų, kurie jais tapo.

„Pavyzdžiui būdamas penkiametis žmogus apkurto, - kalbėjo pasaulio vicečempionių treneris. - Tai jis bus žymiai guvesnis, nei tas, kuris gimė kurčias. Dar tarp kurčiųjų nuo gimimo yra didelis skirtumas tame – ar jo tėvai taip pat kurtieji, ar jie – girdintys. Tų mergaičių, kurios ateina iš girdinčiųjų šeimos lygis yra visai kitas: išprusimo, mąstymo, suvokimo ji turi daugiau. Ir jeigu tu nori turėti gerą įžaidėją, tai būtų labai gerai, kad jos tėtis, mama būtų iš girdinčiųjų. Nes įžaidėjai reikia mąstyti, reikia vadovauti aikštelėje.“

LYGIS. Abu treneriai tvirtino, kad kurčiųjų sportininkų lygis ne ką nusileidžia sveikiesiems.

„Kurčiasis Pietų Afrikos plaukikas yra net olimpinis čempionas,“ – tvirtino A. Šatas.

„Vienas slovėnas krepšininkas, nešiojantis klausios aparatą nepateko į nacionalinę šalies rinktinę į Europos čempionatą vien dėl to, kad buvo tuo metu traumuotas, - antrino jam Ž. Aleksandravičius.

Vienas A. Šato komandos narių – geriausias pasaulio pirmenybių  žaidėjas – Robertas Puzinas yra buvęs profesionalas. Jis yra žaidęs LKL komandoje Panevėžio „Kalnapilis“.

Ž. Aleksandravičiaus auklėtinė Justina Bimbaitė yra žaidusi LMKL ekipoje Kauno „Laisvė“ .

„Greičiau kurčią žmogų žaisti krepšinį su girdinčiaisiais stabdo socialinė adaptacija, negu žaidimo lygis, - mano kurčiųjų krepšininkių treneris. - Nes jeigu jis žais girdinčiųjų komandoje, visiems girdintiesiems reikės mokėti susikalbėti gestais. O jie yra girdinčiųjų lygio ir net yra geresnių.“

„Žaidžiant vienoje komandoje su girdinčiaisiais, būtų problemų patiems girdintiesiems. Nors mano Algirdas Pazdrazdis labai normaliai pritapo prie girdinčiųjų komandos,“ – kalbėjo A. Šatas.

Jis tvirtino, kad kurtieji dažniausia yra ir greitesni ir darbštesni žmonės, nei girdintieji.

Dėl greičio, tai būna juk taip – kai kažkuo žmogui blogai, tai jo kitos savybės yra ryškesnės. O apie jų darbštumą  byloja tai, kad jiems užduok vieną pratimą ir jie gali tau visą treniruotę tai daryti. Bet kuris mano treniruojamas girdintysis studentas tikrai dėl to niurzgėtų...“ – vertino A. Šatas.

Lietuvos kurčiųjų  krepšinio rinktinės

Vyrai: Arvydas Bareikis, Algirdas Pazdrazdis, Arūnas Kubilius, Gediminas Žukas, Lukas Pečiulis, Karolis Birėta, Justinas Navlickas, Rokas Puzinas, Janis Skakunas, Andrejus Zenevičius, Edvinas Kriūnas, Martynas Vainius.

 Moterys: Deimantė Naruševičiūtė, Gražina Jočytė, Agnė Žegytė, Ramunė Ekskertaitė, Loreta Pilipavičiūtė, Jurgita Šegždaitė, Sonata Rinkevičiūtė, Virginija Parsiukaitė, Rūta pazdrazdienė, Rūta Šilkinytė, Justina Burbaitė, Aušra Milašauskaitė, Jurgita Navickaitė, Eimutė Indrūnaitė, Gabrielė Valaitytė, Jurgita Jankutė.

Pasiekimai

Vyrai:

Olimpinės  žaidynės: sidabras (1997, 2009), bronza (2001, 2005).

Pasaulio čempionatai: auksas (2007 ir 2011)

Europos čempionatai: auksas (1992 ir 2008)

Moterys:

Olimpinės  žaidynes: bronza (2005, 2009)

Pasaulio čempionatai: sidabras (2011)

Europos čempionatai: sidabras (2008)