Skaudina Lietuvos superklubų nesantaika

Vilniaus „Siemens“ arenoje suskambus LT United dainai „We are the winners“ akys nukrypo į tribūnoje sėdintį Arnoldą Lukošių.  Visi prisimena garsųjų Arnoldo šokį, sužavėjusį Europą.

Muzikantas, žurnalistas, po 2006-ųjų Eurovizijos dainų konkurso tituluotas „Geriausiu Europos šokėju“ Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Mariupolio „Azovmaš“ rungtynes stebėjo vienas.

„Atėjau darbo reikalais, todėl prie nieko ir nesirišau, reikėjo pagalvoti ką ir kaip daryti“, - sakė A. Lukošius.

Ilgą laiką grupėje „Foje“ klavišiniais grojęs muzikantas prisipažino, kad gyvai krepšinio rungtynes stebėjo antrą kartą gyvenime.  Pirmoji A. Lukošiaus patirtis arenoje – prieš du mėnesius Vilniuje vykusios Eurolygos atrankos turnyro rungtynės.

„Kažkaip visada esu užsiėmęs ir dar atrodo, kad atėjus į areną reikės daug rėkauti, o aš mėgstu žiūrėti sau. Ir nesu aš sportininas! Muzika man labiau patinka, - juokėsi A. Lukošius, - krepšinį žiūriu pagrinde todėl, kad einu į barą su draugais ir ten leidžiu laiką.“



44-erių vilniečio favoritė – „Lietuvos ryto“ komanda, vis dėlto Lietuvos grandų mušį A. Lukošius stebėti vengia.

„Turiu tokį skausmingą dalyką, stengiuosi nežiūrėti kai žaidžia „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“. Nepatinka man tai, kad jie pradeda peštis tarpusavyje. Reikia džiaugtis, kad pas mus yra dvi tokios geros komandos, galėtų būti ir penkios tokios, o kai žmonės perveda sportą į neapykantą tai labai siutina. Kvailybė, reikia džiaugtis, nes kuo daugiau, tuo geriau“, - kalbėjo A. Lukošius.

Muzikantas, žurnalistas, „šokėjas“ – gal prie šios veiklos Arnoldas kartais į rankas ir krepšinio kamuolį paima?

„Jei reikia visiškai sunaikinti žaidimą, tai gali paimti mane į komandą, - juokėsi A. Lukošius, - šioje vietoje esu labai tragiškai beviltiškas. Galiu pasiteisinti, kad mano ūgis mažas, bet iš tikrųjų negaliu pasiteisinti, nes absoliučiai esu nekoordinuotas šioje srityje.“