Lina Motužytė | 2011 m. lapkričio 24 d. 19:39 |
![]() ![]() |
Lietuvos komandos sužaidė pagal galimybes
"Labai patiko tas noras, tikėjimas, kova, išalkę veidai", - apie "Lietuvos ryto" žaidimą kalbėjo R. Kuncaitis ir įvertino trijų Lietuvos klubų pasirodymą
![]() |
Trys Europos turnyruose žaidžiančios Lietuvos vyrų krepšinio komandos šią savaitę pasiekė skirtingus rezultatus. Savo sirgalius pradžiugino tik Vilniaus „Lietuvos rytas“, toliau be kluptelėjimų žengiantis Europos taurės turnyre. Antrosiose rungtynėse vilniečiai 83:55 sutriuškino Mariupolio „Azovmaš“ komandą.
Tuo tarpu Prienų "Rūdupio" ekipa Kauno sporto halėje 60:71 turėjo pripažinti Salonikų „Aris“ ekipos pranašumą. Tai buvo pirmoji prieniškių nesėkmė Europos taurės turnyre iš dvejų žaistų rungtynių.
Stipriausiame Europoje Eurolygos turnyre rungtyniaujanti šalies čempionė Kauno „Žalgirio“ komanda patyrė penktą nesėkmę per šešias rungtynes. Kauniečiai 82:95 nusileido Rusijos čempionei Maskvos CSKA komandai.
Apie Lietuvos komandų pasirodymą Europos turnyruose sportas.info kalbėjo su treneriu, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros asistentu Robertu Kuncaičiu.
Vasarą su šalies rinktine Lietuvoje vykusiame Europos čempionate penktą vietą užėmęs krepšinio specialistas šiuo metu klubo neturi.
„Ką dabar veikiu? Gaminu vakarienę, vaikus prižiūriu, - juokėsi R. Kuncaitis, - klubo paieškos vyksta, buvo pasiūlymų, bet susilaikiau.“
„Žalgiris“ – CSKA: Pirmas įspūdis, kad kauniečių žaidimas gerėja. Žinoma, CSKA buvo be savo lyderio Andrejaus Kirilenkos, bet „Žalgirio“ gretose nebebuvo abejingų, pasimetusių veidų, regis komanda lipa iš duobės. Manau dar reikės šiek tiek laiko, o labiausiai reikia pergalių, po pergalių atsigaus komanda. Jų situacija – sudėtinga. Keitėsi treneriai, o kiekvienas treneris nori įdiegti savo sistemą, savo filosofiją, todėl natūralu, kad komandinis žaidimas šlubavo. Vis dėlto, vakarykštės rungtynės parodė, kad žingsnis į priekį buvo žengtas.
„Lietuvos rytas“ – „Azovmaš“: Visi „Lietuvos ryto“ žaidėjai buvo taip užsivedę, kad buvo aišku jog anksčiau ar vėliau „Azovmaš“ palūš. Nors tie du pirmi kėliniai buvo apylygiai, bet matėsi, kad bent jau Vilniuje „Lietuvos rytas“ jokių šansų jiems neduos. Vilniečių žaidimas paliko gerą įspūdį. Labai patiko tas noras, tikėjimas, kova, išalkę veidai. Iš pradžių atrodė: čia ne Eurolyga, ne taip įdomu, bet tos rungtynės buvo tikrai geros ir norėtųsi tokias visas matyti.
Manau visoms komandoms, kurios žaidžia trijuose turnyruose yra sudėtinga. Gal lietuviams lengviau žaisti šalies čempionate, nes viskas yra arti, nereikia skraidyti, toli važinėti, po rungtynių tą pačią naktį žaidėjai gali nakvoti savo namuose. Tai šioks toks privalumas. Ukrainoje sudėtingiau, ten reikia daug važinėti. Gal ir nuovargis pakišo varžovams koją.
„Rūdupis“ – „Aris“: „Rūdupis“ kažkuria prasme sužaidė pagal galimybes. Jiems buvo sunku, nes neturi ilgo atsarginių žaidėjų suolelio, krepšininkų sportinė forma taip pat svyruoja. Mačiau juos žaidžiančius su Klaipėdos „Neptūnu“, žaidėjai atrodė pavargę. Jiems čia gera tarptautinių varžybų patirtis.
Namų aikštėje, kur treniruojasi komanda turi pranašumą, šiuo atveju prieniškiai turi tik mažyti pranašumą, kadangi Kaune nesitreniruoja, jiems pliusas tik žiūrovai, kurie, žinoma, palaiko. Tai svarbu, bet ne tiek, kiek žaidžiant namuose.