Prie apskrito stalo - atvirai apie sportą

Prie apskrito stalo susėdo tie, kuriems rūpi Lietuvos sporto dabartis ir ateitis – šalies sporto vadovai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Sporto federacijų sąjungos vadovai, sporto federacijų generaliniai sekretoriai, sportininkai, sporto organizatoriai, treneriai. Diskusijoje  dalyvavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Jonas Liesys, kiti Seimo nariai. 

Po pavienių ir grupinių apsilankymų pas ją Seimo pirmininkė teigė supratusi, jog reikia visiems kartu susėsti prie bendro stalo ir išsamiai apžvelgti šiandienos sportą bei jo ateitį, kad visi, nors ir dalinai, būtų patenkinti. Seimo vadovė  visus kvietė kalbėti atvirai, nes matė problemų, kurios šiandieną yra pakankamai aštrios. Ypač dėl profesionalaus ir neprofesionalaus sporto santykio. 
 

Pavasarį Seimas turi priimti valstybinę sporto plėtros strategiją, o dar daugiau imta kalbėti apie sveiką gyvenseną. „Ar mes šiandieną tikrai turime aiškius sporto politikos prioritetus? Mano  suvokimu, prioritetų daug negali būti. Trisdešimt ar keturiasdešimt. Turi būti trys penki. Susidaro įspūdis, kad profesionaliajame sporte pinigų gal ir pakaktų, tik ar teisingai sudėlioti prioritetai? Gal esu neteisi, tačiau visa tai girdžiu per įvairius susitikimus su sportininkais, olimpiečiais, treneriais“, - klabėjo I. Degutienė.
 

Seimo pirmininkei kilo klausimų dėl kontraktų mokesčių sistemos trūkumų. Ji gavo Vilniaus futbolo „Žalgiris“ klubo direktorės laišką, kuriame būtent išdėstyti šių mokesčių sistemos trūkumai ir konkrečiai keliamas klausimas, kodėl, mokėdami beveik tuos pačius mokesčius, kaip ir kiti darbo santykius turintys asmenys, jų sportininkai negali gauti nedarbingumo pašalpos, neturi jokių socialinių garantijų, kaip kiti dirbantieji.
 

I. Degutienė neslėpė, kad jai kartais susidaro įspūdis, jog didelio meistriškumo treneriai, ugdantys olimpiečius, pasaulio čempionato dalyvius, o ir patys sportininkai dirba dieną ir naktį, todėl ar nereikėtų keisti mūsų darbo kodekso.
 

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis pripažino, kad sporte iš tikrųjų yra labai daug problemų. Jo pranešimo tema diskusijoje buvo „Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR veikla, įgyvendinant kūno kultūros ir sporto politiką“. KKSD vadovas  teigė, kad Sporto departamento savotišku  šūkiu tapo tai, kad nereikia kurti problemų, o jas būtina spręsti.
 

Pasak K. Rimšelio, pagrindinis kitų metų KKSD veiklos prioritetas – dalyvavimas Londono olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse. Įgyvendinat šį veiklos prioritetą, planuojama, kad 1-8 vietas olimpinėse žaidynės užėmusių sportininkų arba komandų skaičius bus 14, o parolimpinėse žaidynėse 1-3 vietas užėmusių sportininkų ir komandų skaičius - bus du.
 

Mūsų sporto vadovas parengė išsamų pranešimą, viską pagrįsdamas ekrane parodyta pinigine išraiška ir skaičiais.

Pirmą kartą pateiktos konsoliduotos kūno kultūros ir sporto srities lėšos, jos 2010 metais sudarė apie 500 mln. litų.

Verslininkai (statistikos departamento duomenimis, 40,2 % paramos skiriama sportui) skyrė 130 mln.lt, valstybė per KKSD - daugiau nei 100 mln, per ministerijas (Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Žemės ūkio) – daugiau nei 7 mln., aukštosios mokyklos (be investicijų) - daugiau nei 2 mln.

2010 metais iš savivaldybių biudžetų kūno kultūrai ir sportui atiteko 240 mln. 8 mln. sudarė lėšos iš loterijų, apie 15 mln. pridėjo gyventojai, parėmę sportą 2 proc. pajamų mokesčio.

Beje, bendrą statistiką neįtrauktos ES struktūrinių fondų lėšos, privačios ar savivaldybių investicijos į infrastruktūrą.

 Įgyvendinant 2012 m. veiklos prioritetus, 2010-2011 m. iš privatizavimo fondo rengtis būsimoms olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms buvo papildomai gauti 2,6 mln. Lt. Dvigubai buvo padidintos valstybės stipendijos sportininkams, kurių viena siekė 3 tūkst. 500 Lt.
 

Nebuvo nuskriausti ir parolimpinio sporto didelio meistriškumo atletai, rungtyniaujantys individualiose sporto šakose. KKSD vadovas teigė, kad suplanuotas didesnis finansavimas rengtis 2012 m. Londono olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms.


 

Antrasis KKSD veiklos prioritetas – didinti galimybę sportuoti visiems, pirmiausiai plėtojant sporto infrastruktūrą.

„Įgyvendinant šį prioritetą, planuojama, kad 2012 m. savivaldybės pastatytų ir rekonstruotų sporto sveikatingumo centrų, miestų ir rajonų stadionų, sporto maniežų, plaukimų baseinų, jų skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip devyni. Bus išplėstas ir modernizuotas Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje ir atnaujintas Vilniaus „Vingio“ stadionas. Savivaldybėse įrengtų universalių sporto aikštelių skaičius bus ne mažesnis nei dešimt“, - kalbėjo K. Rimšelis.
 

KKSD vadovas išvardijo sporto objektus, kurie buvo atiduoti eksploatuoti 2008-2010 metais, ir kuriais dabar naudojasi didelio meistriškumo sportininkai ir mėgėjai. Šiais metais buvo pakeistas požiūris į sporto objektus - kuo daugiau jų naujų pradedama statyti, tuo mažiau jų baigiama ir įlendama į amžiaus statybas.
 

Pasak K. Rimšelio, todėl kai kurie projektai buvo restrūktūrizuoti, jog jie galėtų veikti savarankiškai. Iš didelių išplėstinių kompleksų buvo svarbu, kad sportininkams būtų atiduotas naudotis bent vienas, o kitos to komplekso sudedamosios dalys (stadionas, aikštės, baseinas) – jau kitų sprendimų klausimas.
 

KKSD vadovas teigė, kad 2012 m. programų finansavimas, lyginant su 2011 m. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa, sumažėjo 2 mln.184 tūkst. Lt..
 

Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas Kastytis Pavilonis kalbėjo apie tai, kodėl įsikūrė jų sąjunga. Todėl, kad treneriai yra labiausiai pažeidžiami, kad daug taisytino yra šioje srityje. Jis siūlė stiprinti Lietuvos olimpinį sporto centrą, kad čia būtų rengiami tiktai olimpiečiai, o gimnazijoje – jaunimas.
 

„Ne visi gali gauti rentas, daug nusipelniusių sportui žmonių jų negauna, jų pergalės kaip ir užmirštos. O to neturėtų būti“, - sakė K. Pavilonis, kuris siūlė iki Londono olimpinių žaidynių sporte nedaryti jokių reorganizacijų.

Pasigirdo kalbų, kad nereikalingas Lietuvos olimpinis sporto centras ir kad jis bus naikinamas. KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis paneigė visus gandus ir teigė, kad ši KKSD įstaiga yra reikalinga ir jinai tikrai nebus naikinama. 
          
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas teigė, kad federacijai didelio meistriškumo sportininko olimpiečio arba pasaulio čempiono išlaikymas metams mažiausiai kainuoja 125 tūkst. Lt., todėl kompleksiškai reikėtų viską suskaičiuoti ir pasverti, kiek valstybė kitais metais sportui yra pajėgi skirti lėšų.
 

Lietuvos futbolo federacijos generaliniam sekretoriui Juliui Kvedarui ant širdies gulė tai, jog ne pilnų matmenų 43 futbolo aikštelėms įsirengti UEFA jiems skyrė 2,5 mln., o 10 pilnų matmenų aikštelėms (jos bus įrengtos šiemet ir kitais metais) – 7 mln., tačiau valstybei teko sumokėti net 1,7 mln. mokesčių.
 

Tai pat pasisakė Seimo nariai Vydas Gedvilas, Žilvinas Šilgalis, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
 

 Sunkiosios atletikos treneris Bronius Vyšniauskas emocingai kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje labai reikalingi tokie centrai, koks susibūrė Klaipėdoje. Čia suburti visi geriausieji Lietuvos sunkiaatlečiai. Praėjusiais metais jie iškovojo 9 medalius ir įrodė, kokia didelė šio centro galia.
 

„Sunkiaatlečiai čia sportuoja po kelis kartus per dieną, tuo pačiu ir mokosi. Tokie centrai Lietuvoje labai reikalingi, tiktai juose treniruojantis galima galvoti apie dideles meistriškumo aukštumas“, - įsitikinęs B. Vyšniauskas.
 

Kaip teigė, ši diskusija ateityje bus apibendrinta ir pateiktos išvados. „Tai – pirmas, bet ne paskutinis mūsų toks susitikimas. Sporte problemų netrūksta, todėl kartu reikia ieškoti sąlyčio taškų“, - sakė ji ir pasiūlė, kad kitas toks susitikimas įvyks 2012 m. pavasarį.