Patarimas – pamiršti talismanus ir prietarus

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis neslėpė – KKSD buvo prašoma parengti Vyriausybės nutarimą, kuris dar metams pratęstų sunkmečių perpus sumažintų premijų galiojimą.
 

„Turėjome viešai pasakyti, kad olimpiniais metais premijos dar bus sumažintos, o 2013-aisiais jas padidinsime. Mes to nepadarėme. Ir premijos kitąmet grįš į ikikrizinį lygį. Tad jei lietuvis Londone iškovos olimpinį auksą, gaus 400 tūkst. litų“, - per susitikimą su šalies sporto žurnalistais sakė K. Rimšelis.
 

Premijos sportininkams perpus buvo sumažintos praėjusių metų pradžioje. O nuo kitų metų olimpiniams čempionams vėl bus skiriama 400 tūkst. litų, vicečempionams – 200 tūkst., bronzos medalio laimėtojams – 150 tūkst. Olimpinių šakų pasaulio čempionai uždirbs 80 tūkst. litų, Europos čempionai – 40 tūkst.
 

K. Rimšelis papasakojo, jog trečiadienį per susitikimą su olimpiečiais pusiau rimtai paprašė sportininkų negalvoti iškart apie 400 tūkst. litų: „Sakiau – jei galvosite apie šią sumą, nieko nelaimėsite. Reikia siekti numatyto tikslo ir 400 tūkstančių ateis savaime“.
 

VIRUSAI. KKSD vadovas įsitikinęs, kad sportininkai kartais be reikalo galvoja apie pašalinius dalykus.
 

„Kartais prie pagrindinės „galvojimo programos“ prilimpa „virusinės papogramės“. Atsiranda visokių talismanų. Tada pasigirsta: „Pamiršau savo meškiuką, todėl nieko negalėjau padaryti“. Kitas pamiršta kokią šuns iltį, be kurios negali laimėti. Trečias pareiškia, kad ne ta koja išlipo iš lovos. Turbūt blogiausias mano girdėtas prietaras: jei atsikėlęs iš ryto pirmiausiai sutinki moterį, nesiseks visą dieną. Olimpiadoje nereikia talismanų ir prietarų. Svarbu suprasti, kad konkurentai – irgi žmonės. Ir turi silpnybių, kurias reikia apčiuopti, o savo trūkumus stengtis paslėpti. Tada pergalė – tavo“, - kalbėjo K. Rimšelis.
 

LŪKESČIAI. Nors sporto reikmėms iš šalies biudžeto kitąmet bus skirta mažiau pinigų, nei šiemet, Departamento generalinis direktorius tvirtino, jog pasirengimas ir dalyvavimas svarbiausiose varžybose dėl to nenukentės.
 

„Aišku, biudžetas yra tik prognozė. Daugelis Seimo narių dar ir dabar galvoja, kad skirsto realius pinigus. Tik dalis supranta, jog skirstomos prognozės – juk situacija neretai keičiasi, biudžetas gali būti peržiūrėtas. Svarbu, kad jis patvirtintas. Nes iki biudžeto tvirtinimo kiekvieną dieną sakydavo sumažinti vieną ar kitą dalyką. Todėl norėjosi, kad biudžetas būtų patvirtintas ir atsirastų aiškumas.
 

Lūkesčiai visada yra didesni, nei realybė. Todėl kelis lūkesčius atidėjome 2013 metams. Investicijų srityje. Juk pastatą galima priduoti ir vėliau. Bet viskas, kas susiję su sportu, kūno kultūra, palikome tokius, kokius esame numatę“, - teigė K. Rimšelis.


 

KKSD vadovas neabejoja, kad su galimomis problemomis bus lengviau susidoroti, jei joms bus pasirengta iš anksto: „Atsiranda įvairių nesklandumų, kad ir banko nacionalizavimas. Valstybė turi įsipareigojimų ir skirdama ženklią dalį sportininkų pasirengimui, ji neleis, kad kiltų abejonių dėl dalyvavimo olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.
 

Jau buvome susitikę su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais, po šalies biudžeto patvirtinimo planuojame ir kitus susitikimus. Kad būtume pasirengę ir neatsiktiktų taip: reikia kažką nuvežti į olimpiadą, o mes neturime pinigų. Reikia būti pasirengusiais. Tarpušventyje arba naujų metų pradžioje būtina aptarti detales, susijusias su galimais trikdžiais“.
 

PAVYZDŽIAI. K. Rimšelio nuomone, Lietuvoje surengtą Europos vyrų krepšinio čempionatą drąsiai galime pridėti prie šalies vizitinės kortelės, nes ir varžybose dalyvavusių šalių atstovai, ir “FIBA Europe” praėjusį čempionatą įvertino kaip vieną geriausių istorijoje.
 

Lietuvoje vykęs krepšinio čempionatas Europos Konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas komitete kelis kartus išskirtas kaip geros organizacijos pavyzdys. Tai paminėta kalbant apie Lenkijos ir Ukrainos pasirengimą 2012 m. Europos futbolo čempionatui. Šio komiteto posėdyje  stebėtojos teisėmis dalyvavo ir Brazilija, 2014 m. pasaulio futbolo čempionato, 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių šeimininkė.
 

„Atranka į olimpiadą irgi vyksta sėkmingai Šiuo metu turime daugiau kelialapių, nei buvo likus tiek pat laiko iki Pekino žaidynių“, - 2011 m. sėkmės pavyzdžius vardijo K. Rimšelis.
 

KKSD vadovas teigė, jog šiais metais jo vadovaujama organizacija įvykdė beveik viską, ką sumanė. Ypač daug dėmesio buvo skiriama skaidriam finansų tvarkymui.
 

Per Europos Tarybos sporto vadovų pasitarimą Lenkijoje K. Rimšelis pristatė nuo šių metų Lietuvos sporte įsigaliojusią tvarką uždrausta visus atsiskaitymus iš valstybės lėšų vykdyti grynaisiais pinigais.
 

„Galvojau, kad nepasakiau jokios naujienos. Bet visi labai sukluso. O po posėdžio Vengrijos, Čekijos, Italijos, Kipro, Estijos sporto vadovai klausinėjo, kaip mes tai įgyvendiname. Pasakė: „Jūs drąsūs.“ Papasakojome, kad mes pirmiausia padinome finansavimą, atlikome auditą 20-ties sporto šakų federacijų, o tik  tada priėmėme sprendimą dėl operacijų grynaisiais uždraudimo“, - pasakojo KKSD generalinis direktorius.
 

Ar naujoji tvarka pasiteisino, paaiškės tik po 2011 m. veiklos audito. Bet jau dabar pastebima, kad kai kurios federacijos gudrauja, dienpinigius ir maistpinigius grynaisiais moka ne iš valstybės, o iš rėmėjų gautų lėšų. 
 

Visgi nemažai sporto šakų federacijų vadovų sutinka – naujoji tvarka supaprastino atsiskaitymus. „Man ne vienas sakė: „Patinka – paspaudi klavišą ir viskas, nereikia nešiotis pinigų“. O sportininkai prasitarė: „Jei anksčiau tik pavalgydavau, dabar galiu ir švarką nusipirkti“, - teigė K. Rimšelis.