| Ingvaras Butautas | 2012 m. kovo 30 d. 21:25 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Julius Kvedaras: „Nesu šventasis“
Laikraštis "Sportas": Naujasis Lietuvos futbolo federacijos prezidentas ragina pavaldinius mažiau pliaukšti liežuviu, o daugiau dirbti
|
62 metų Julius Kvedaras – tikrai ne naujokas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje Vilniuje. Jis jau 12 metų dirba „generaliniu“: iš pradžių buvo LFF generalinis sekretorius, vėliau jo pareigų pavadinimas pakito – tapo generaliniu direktoriumi.
Su J. Kvedaru kalbėjomės tame pačiame kabinete, kur jis ilgus metus dirbo ir generaliniu sekretoriumi, ir generaliniu direktoriumi. Ir tapęs prezidentu keltis iš jo neketina.
Ar jau apsipratote? – paklausėme J. Kvedaro.
Ar čia reikia apsiprasti?.. Niekas labai nepasikeitė.
Net kabinetai...
Ne. Man savo kabinete labai patogu. Pažiūrėkite – kiek ant sienos Lietuvos rinktinės nuotraukų, kiek čia gero. Reikėtų viską iš čia kraustyti. Kam man tai? Sienas gadinti?
O kiek keisis federacijos politika?
Pradėsime nuo to, kad peržiūrėsime, kas už ką atsakingas, įkinkysim visus į darbą, kad ne liežuviais maltų, o iš tiesų dirbtų. Kad nebūtų viskas sukrauta ant kokio nors vieno žmogaus ir nekristų jam visa atsakomybė.
Kai tapote prezidentu, ko daugiau išgirdote – sveikinimų ar nepasitenkinimo?
Iš futbolo visuomenės, iš žaidėjų, kuriuos treniravau, gavau sveikinimo žinučių. Iš žurnalistų sulaukiau ir gerų, ir nepatogių klausimų. Tai suprantama, nesu aš juk koks nors šventasis. Aš, kaip ir kiekvienas žmogus, – su savo nuodėmėmis. Sąžiningai jiems atsakiau, nesimaiviau. Bet džiaugiuosi futbolo žmonių palaikymu. Juo labiau kad mes gyvename ne Serbijoje, kur visi – vienas už kitą, o Lietuvoje, kur normalu pavydėti kitam sėkmės.
Ką gali prezidentas, ko negalėjo daryti generalinis direktorius?
Generalinis direktorius neturi teisės balsuoti ar pasirašyti. Bandžiau klausti FIFA, UEFA – kas bloga, jei įstatuose priimta, kad generalinis direktorius turėtų tam teisę. Bet tarptautinės organizacijos generalinį direktorių laiko žmogumi, pranešančiu joms, kas vyksta šalies futbole. Generalinis direktorius neturi galios nei skirstyti finansavimo, nei nuomonės pateikti kaip Vykdomojo komiteto narys.
Bet buvo kalbama, kad J. Kvedaras ir nebūdamas LFF prezidentas turėjo Lietuvos futbolui labai didžiulės įtakos...
Galbūt dėl to, kad visi klausinėja J. Kvedaro, kai nori pasikviesti kokį nors lietuvį futbolininką. Prašė manęs charakterizuoti Deividą Šemberą, Raimondą Žutautą, Aurelijų Skarbalių. Ir aš sakiau: anas talentingas, kitas – darbininkas. Taip, futbolininkų tolesnei karjerai įtakos turiu. Bet ja naudojuosi tik galėdamas jiems padėti.
Ar pačioje federacijoje bus kadrų keitimų, atėjus naujam vadovui?
Bus. Ir nemažai. Reikia ne liežuviais pliaukšti, o dirbti. Geriau mažiau reklamos, o daugiau atliktų darbų. Pavyzdžiui, infrastruktūros klausimu man labai padėjo Edvinas Eimontas. Bet jis niekad nesireklamavo. Malti liežuviu man nebūdinga. Nemėgstu aš nuotraukose puikuotis, juostelių karpyti.
O ar prezidento darbas nėra bendravimas su žmonėmis, galinčiais atnešti pinigų futbolui, šypsojimasis žurnalistams, tų pačių juostelių karpymas? Juk tai – federacijos veidas.
Taip, sutinku, kad tai įeina į darbo specifiką, ir nori tu to ar ne, kartais esi priverstas tai daryti. Bet aš omenyje turėjau ką kita. Man atrodo – geriau nuveikti darbą ir galbūt duoti tą juostelę perkirpti kitam. Tada jis jausis prisidėjęs. Man nesvarbu: ar būsiu aš toje nuotraukoje, ar nebūsiu, man geriau, kai įrengtoje aikštėje matau žaidžiančius vaikus.
Bet atsakomybė vis vien kris LFF prezidentui... Juk dabar, jei kas – kaltas bus J. Kvedaras...
Tai normalu ir nėra dėl ko pykti. Kai neseniai buvau FIFA susirinkime, man labai įstrigo vieno prancūzo frazė: „Jeigu gerai žaidžia rinktinė, jos treneris geras, šalies federacija taip pat gera. Jeigu blogai – pirmiausia kaltas treneris, tada – federacijos prezidentas, o po to jau – reikia išvaikyti visą federaciją...“ Tai normalu. Visas LFF vadovo populiarumas priklauso nuo rinktinės ir klubų pasirodymų. Reikia tai tiesiog priimti.
Dabar Jums dar daugiau teks važinėti po užsienį, bendrauti su futbolo funkcionieriais. Kokias užsienio kalbas mokate?
Vokiečių kalbu laisvai, lenkų laisvai, rusų laisvai, serbų... Bendraujant UEFA ir FIFA, dėl kalbų jokių problemų nekyla. Ten susirenka žmonių, nemokančių jokios užsienio kalbos. Viską daugiau lemia geri santykiai. Aš palaikiau puikius santykius su Vokietijos futbolo federacijos atstovais. Legendinis Franzas Beckenbaueris buvo UEFA Profesionalų futbolo komiteto, kuriam priklausiau ir aš, vadovas. Oficialios UEFA kalbos – rusų, italų, ispanų, vokiečių, prancūzų ir anglų. Dabar UEFA visi susirinkimai vyksta prancūzų kalba. Šnekamąją anglų kalbą, ypač kiek ji susijusi su futbolu, aš suprantu, susikalbu. Bet tai nieko nelemia. Svarbiau tai, kad išsišokdamas, puldamas mokyti visus, kaip ir ką jie turi daryti, nebūsi populiarus. Bet kai sugyveni ramiai, draugiškai, visada tau padeda. Nė karto nei FIFA, nei UEFA neatsisakė man padėti.
Reikės daugiau bendrauti ir su žmonėmis iš valdžios. Ar tam nesutrukdys tai, kad žiniasklaida ne kartą jus kaltino pažintimis su nusikalstamo pasaulio autoritetais?
Iki šios dienos su visais merais, pradedant Kauno ir baigiant Palangos, mano santykiai buvo puikūs. Nė iš vieno nesu išgirdęs ko nors panašaus. Taip pat ir su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu, politiku Artūru Paulausku. Kodėl mano santykiai su jais ir kitais žmonėmis turėtų keistis, kai tapau prezidentu? Aš niekam nesu nieko sumelavęs, nė vienam merui nesu prižadėjęs ir neištesėjęs, nes kalbėdamasis su žmonėmis puikiai žinau savo galimybes: ką galiu padaryti, o ko geriau nežadėti. Kilęs aš iš Kauno, Vilijampolės rajono. Vaikystėje lankiau boksą, tik vėliau ėmiau žaisti futbolą. Iš mano komandos – „Inkaro“ – vieni pasuko vienu keliu, kiti – kitu. Teko žaisti ir su Petru Baršausku, dabartiniu rektoriumi. Kitas mano draugas – teisėjas. Buvo ir kitokių žmonių. Tokių, kurie dabar uždaryti. Bet visi mes užaugome viename rajone ir aš su jais visada sveikinausi. Nežiūrėdamas, ar jis rektorius, ar išėjo iš kalėjimo. Nemanau, kad kartą suklydusį žmogų reikia nurašyti. Sutikęs mieste nebėgsiu nuo jo į kitą gatvės pusę...
Apie Lietuvos čempionatą. Neneigsite, kad kalbama apie jame klestinčią korupciją, lažybas. Ar ketinate kovoti su šiais reiškiniais?
Buvo pas mane atėjęs policijos komisaras, papasakojau jam apie Vokietijos policijos darbą, kai toje šalyje buvo susekta sutartinius rezultatus organizavusi grupė. Jis man atsakė, kad Lietuvoje nėra tokių galimybių. Tiesiog paliko savo telefoną ir paprašė – jeigu ką nors sužinosiu apie sutartines rungtynes, kad paskambinčiau jam.
UEFA skyrė pinigų etatui – žmogui, kuris užsiimtų kova su susitartais rungtynių rezultatais. Liutauras Varanavičius šį darbą skyrė Gintautui Babravičiui (buvusiam LFF viceprezidentui – aut. past.). Bet manęs netenkina G. Babravičiaus darbas. Noriu, kad ir šioje srityje būtų iš tiesų dirbantys žmonės. Kai tik rasime žmogų, kuris apie tai šiek tiek nusimano, tuojau pat jį įdarbinsime. Bet supraskite – tai nėra taip paprasta. Reikia turėti įrodymų – ne vien straipsnius spaudoje, kad viskas korumpuota ir blogai.
LFF neturi jokių kovos priemonių?
Mes gauname informacijos apie įtarimus, galimus susitarimus. Ką mes galime padaryti? Galime prieš rungtynes informuoti inspektorių, galime net patys atvykti ir pasakyti: „Vyrai nejuokaukite, jūs esate stebimi.“ Ir tiek. Mes neturime tokių galimybių kaip Vokietijos teisėsaugininkai, kad klausytumėmės telefoninių pokalbių. Net mūsų policija to neturi. O, be to, pas mus viskas yra ir bus gandai.
Daug kritikos tenka Lietuvos futbolo teisėjams. Ar gali LFF prezidentas kaip nors paveikti teisėjų darbą?
Nei prezidentas, nei kas kitas negali. Jie patys išsirinkę savo vadovybę, patys išlaiko teisėjų normatyvus. Patys apklausia klubus, kurie, klubų nuomone, yra geriausi. Tiesą sakant, federacija privalo visada juos ginti. Toks yra ir UEFA, ir FIFA nurodymas.
Karjeros etapai
Gimė 1949 m. spalio 3 d. Kaune
1979 m. baigė Kūno kultūros institutą
Žaidėjo karjera:
1967 m. Kauno „Banga“
1969–1970 m. Kauno „Inkaras“
1971 m. Vilniaus „Žalgiris“
1972 m. Kauno „Inkaras“
1972 m. Tomsko „Tomles“
1973–1975 m. Klaipėdos „Atlantas“
1976–1984 m. Kauno „Kelininkas“
1985 m. Kauno „Aidas“
Trenerio ir futbolo funkcionieriaus karjera:
1982–1983 m. Kauno „Maistas“
1984 m. Kauno „Kelininkas“
1994–1996 m. Kauno „Inkaras“
1994–1995 m. Lietuvos rinktinė (asistentas)
2000 m. Lietuvos rinktinė (vienos rungtynės)
2000–2012 m. LFF generalinis sekretorius ir generalinis direktorius
Nuo 2012 m. kovo 17 d. – LFF prezidentas
UEFA Profesionalų futbolo komiteto narys
Su J. Kvedaru kalbėjomės tame pačiame kabinete, kur jis ilgus metus dirbo ir generaliniu sekretoriumi, ir generaliniu direktoriumi. Ir tapęs prezidentu keltis iš jo neketina.
Ar jau apsipratote? – paklausėme J. Kvedaro.
Ar čia reikia apsiprasti?.. Niekas labai nepasikeitė.
Net kabinetai...
Ne. Man savo kabinete labai patogu. Pažiūrėkite – kiek ant sienos Lietuvos rinktinės nuotraukų, kiek čia gero. Reikėtų viską iš čia kraustyti. Kam man tai? Sienas gadinti?
O kiek keisis federacijos politika?
Pradėsime nuo to, kad peržiūrėsime, kas už ką atsakingas, įkinkysim visus į darbą, kad ne liežuviais maltų, o iš tiesų dirbtų. Kad nebūtų viskas sukrauta ant kokio nors vieno žmogaus ir nekristų jam visa atsakomybė.
Kai tapote prezidentu, ko daugiau išgirdote – sveikinimų ar nepasitenkinimo?
Iš futbolo visuomenės, iš žaidėjų, kuriuos treniravau, gavau sveikinimo žinučių. Iš žurnalistų sulaukiau ir gerų, ir nepatogių klausimų. Tai suprantama, nesu aš juk koks nors šventasis. Aš, kaip ir kiekvienas žmogus, – su savo nuodėmėmis. Sąžiningai jiems atsakiau, nesimaiviau. Bet džiaugiuosi futbolo žmonių palaikymu. Juo labiau kad mes gyvename ne Serbijoje, kur visi – vienas už kitą, o Lietuvoje, kur normalu pavydėti kitam sėkmės.
Ką gali prezidentas, ko negalėjo daryti generalinis direktorius?
Generalinis direktorius neturi teisės balsuoti ar pasirašyti. Bandžiau klausti FIFA, UEFA – kas bloga, jei įstatuose priimta, kad generalinis direktorius turėtų tam teisę. Bet tarptautinės organizacijos generalinį direktorių laiko žmogumi, pranešančiu joms, kas vyksta šalies futbole. Generalinis direktorius neturi galios nei skirstyti finansavimo, nei nuomonės pateikti kaip Vykdomojo komiteto narys.
Bet buvo kalbama, kad J. Kvedaras ir nebūdamas LFF prezidentas turėjo Lietuvos futbolui labai didžiulės įtakos...
Galbūt dėl to, kad visi klausinėja J. Kvedaro, kai nori pasikviesti kokį nors lietuvį futbolininką. Prašė manęs charakterizuoti Deividą Šemberą, Raimondą Žutautą, Aurelijų Skarbalių. Ir aš sakiau: anas talentingas, kitas – darbininkas. Taip, futbolininkų tolesnei karjerai įtakos turiu. Bet ja naudojuosi tik galėdamas jiems padėti.
Ar pačioje federacijoje bus kadrų keitimų, atėjus naujam vadovui?
Bus. Ir nemažai. Reikia ne liežuviais pliaukšti, o dirbti. Geriau mažiau reklamos, o daugiau atliktų darbų. Pavyzdžiui, infrastruktūros klausimu man labai padėjo Edvinas Eimontas. Bet jis niekad nesireklamavo. Malti liežuviu man nebūdinga. Nemėgstu aš nuotraukose puikuotis, juostelių karpyti.
O ar prezidento darbas nėra bendravimas su žmonėmis, galinčiais atnešti pinigų futbolui, šypsojimasis žurnalistams, tų pačių juostelių karpymas? Juk tai – federacijos veidas.
Taip, sutinku, kad tai įeina į darbo specifiką, ir nori tu to ar ne, kartais esi priverstas tai daryti. Bet aš omenyje turėjau ką kita. Man atrodo – geriau nuveikti darbą ir galbūt duoti tą juostelę perkirpti kitam. Tada jis jausis prisidėjęs. Man nesvarbu: ar būsiu aš toje nuotraukoje, ar nebūsiu, man geriau, kai įrengtoje aikštėje matau žaidžiančius vaikus.
Bet atsakomybė vis vien kris LFF prezidentui... Juk dabar, jei kas – kaltas bus J. Kvedaras...
Tai normalu ir nėra dėl ko pykti. Kai neseniai buvau FIFA susirinkime, man labai įstrigo vieno prancūzo frazė: „Jeigu gerai žaidžia rinktinė, jos treneris geras, šalies federacija taip pat gera. Jeigu blogai – pirmiausia kaltas treneris, tada – federacijos prezidentas, o po to jau – reikia išvaikyti visą federaciją...“ Tai normalu. Visas LFF vadovo populiarumas priklauso nuo rinktinės ir klubų pasirodymų. Reikia tai tiesiog priimti.
Dabar Jums dar daugiau teks važinėti po užsienį, bendrauti su futbolo funkcionieriais. Kokias užsienio kalbas mokate?
Vokiečių kalbu laisvai, lenkų laisvai, rusų laisvai, serbų... Bendraujant UEFA ir FIFA, dėl kalbų jokių problemų nekyla. Ten susirenka žmonių, nemokančių jokios užsienio kalbos. Viską daugiau lemia geri santykiai. Aš palaikiau puikius santykius su Vokietijos futbolo federacijos atstovais. Legendinis Franzas Beckenbaueris buvo UEFA Profesionalų futbolo komiteto, kuriam priklausiau ir aš, vadovas. Oficialios UEFA kalbos – rusų, italų, ispanų, vokiečių, prancūzų ir anglų. Dabar UEFA visi susirinkimai vyksta prancūzų kalba. Šnekamąją anglų kalbą, ypač kiek ji susijusi su futbolu, aš suprantu, susikalbu. Bet tai nieko nelemia. Svarbiau tai, kad išsišokdamas, puldamas mokyti visus, kaip ir ką jie turi daryti, nebūsi populiarus. Bet kai sugyveni ramiai, draugiškai, visada tau padeda. Nė karto nei FIFA, nei UEFA neatsisakė man padėti.
Reikės daugiau bendrauti ir su žmonėmis iš valdžios. Ar tam nesutrukdys tai, kad žiniasklaida ne kartą jus kaltino pažintimis su nusikalstamo pasaulio autoritetais?
Iki šios dienos su visais merais, pradedant Kauno ir baigiant Palangos, mano santykiai buvo puikūs. Nė iš vieno nesu išgirdęs ko nors panašaus. Taip pat ir su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu, politiku Artūru Paulausku. Kodėl mano santykiai su jais ir kitais žmonėmis turėtų keistis, kai tapau prezidentu? Aš niekam nesu nieko sumelavęs, nė vienam merui nesu prižadėjęs ir neištesėjęs, nes kalbėdamasis su žmonėmis puikiai žinau savo galimybes: ką galiu padaryti, o ko geriau nežadėti. Kilęs aš iš Kauno, Vilijampolės rajono. Vaikystėje lankiau boksą, tik vėliau ėmiau žaisti futbolą. Iš mano komandos – „Inkaro“ – vieni pasuko vienu keliu, kiti – kitu. Teko žaisti ir su Petru Baršausku, dabartiniu rektoriumi. Kitas mano draugas – teisėjas. Buvo ir kitokių žmonių. Tokių, kurie dabar uždaryti. Bet visi mes užaugome viename rajone ir aš su jais visada sveikinausi. Nežiūrėdamas, ar jis rektorius, ar išėjo iš kalėjimo. Nemanau, kad kartą suklydusį žmogų reikia nurašyti. Sutikęs mieste nebėgsiu nuo jo į kitą gatvės pusę...
Apie Lietuvos čempionatą. Neneigsite, kad kalbama apie jame klestinčią korupciją, lažybas. Ar ketinate kovoti su šiais reiškiniais?
Buvo pas mane atėjęs policijos komisaras, papasakojau jam apie Vokietijos policijos darbą, kai toje šalyje buvo susekta sutartinius rezultatus organizavusi grupė. Jis man atsakė, kad Lietuvoje nėra tokių galimybių. Tiesiog paliko savo telefoną ir paprašė – jeigu ką nors sužinosiu apie sutartines rungtynes, kad paskambinčiau jam.
UEFA skyrė pinigų etatui – žmogui, kuris užsiimtų kova su susitartais rungtynių rezultatais. Liutauras Varanavičius šį darbą skyrė Gintautui Babravičiui (buvusiam LFF viceprezidentui – aut. past.). Bet manęs netenkina G. Babravičiaus darbas. Noriu, kad ir šioje srityje būtų iš tiesų dirbantys žmonės. Kai tik rasime žmogų, kuris apie tai šiek tiek nusimano, tuojau pat jį įdarbinsime. Bet supraskite – tai nėra taip paprasta. Reikia turėti įrodymų – ne vien straipsnius spaudoje, kad viskas korumpuota ir blogai.
LFF neturi jokių kovos priemonių?
Mes gauname informacijos apie įtarimus, galimus susitarimus. Ką mes galime padaryti? Galime prieš rungtynes informuoti inspektorių, galime net patys atvykti ir pasakyti: „Vyrai nejuokaukite, jūs esate stebimi.“ Ir tiek. Mes neturime tokių galimybių kaip Vokietijos teisėsaugininkai, kad klausytumėmės telefoninių pokalbių. Net mūsų policija to neturi. O, be to, pas mus viskas yra ir bus gandai.
Daug kritikos tenka Lietuvos futbolo teisėjams. Ar gali LFF prezidentas kaip nors paveikti teisėjų darbą?
Nei prezidentas, nei kas kitas negali. Jie patys išsirinkę savo vadovybę, patys išlaiko teisėjų normatyvus. Patys apklausia klubus, kurie, klubų nuomone, yra geriausi. Tiesą sakant, federacija privalo visada juos ginti. Toks yra ir UEFA, ir FIFA nurodymas.
Karjeros etapai
Gimė 1949 m. spalio 3 d. Kaune
1979 m. baigė Kūno kultūros institutą
Žaidėjo karjera:
1967 m. Kauno „Banga“
1969–1970 m. Kauno „Inkaras“
1971 m. Vilniaus „Žalgiris“
1972 m. Kauno „Inkaras“
1972 m. Tomsko „Tomles“
1973–1975 m. Klaipėdos „Atlantas“
1976–1984 m. Kauno „Kelininkas“
1985 m. Kauno „Aidas“
Trenerio ir futbolo funkcionieriaus karjera:
1982–1983 m. Kauno „Maistas“
1984 m. Kauno „Kelininkas“
1994–1996 m. Kauno „Inkaras“
1994–1995 m. Lietuvos rinktinė (asistentas)
2000 m. Lietuvos rinktinė (vienos rungtynės)
2000–2012 m. LFF generalinis sekretorius ir generalinis direktorius
Nuo 2012 m. kovo 17 d. – LFF prezidentas
UEFA Profesionalų futbolo komiteto narys
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
