Ingvaras Butautas | 2012 m. liepos 13 d. 08:52 |
![]() ![]() |
Raketė – jau kūdikio vežimėlyje
Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša vaikystėje neturėjo pasirinkimo, ką sportuoti
Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentą Rimgaudą Balaišą liepos 13 d. daugelis sveikina su 60-mečio jubiliejumi. Pats jis nešvenčia.
„Taip, oficialiuose dokumentuose įrašyta, kad gimiau liepos 13-ąją. O iš tiesų gimiau prieš mėnesį – birželio 13 dieną“, – sako jubiliatas.
PRADŽIA. R. Balaiša juokauja, kad stalo tenisininku jis tapo dar nuo vežimėlio laikų. Galima tai suprasti, kai tavo mama – legendinė Bronė Balaišienė, daugkartinė Lietuvos ir SSRS stalo teniso čempionė, vėliau – šios sporto šakos trenerė.
„Mama į stovyklas mane vežiodavosi dar nevaikščiojantį. Rungtynių metu kiti sportininkai – mamos kolegos – vežimėlį pastumdydavo... Duodavo ir palaikyt raketę, ji nelabai sunki. Todėl stalo tenisas man į kraują įaugęs. Ketveriais metais vyresnė sesuo Laima taip pat žaidė. Ji buvo jauniausia sporto meistrė SSRS tarp visų sporto šakų sportininkų, tada jai buvo 11 metų. O 14-os jau buvo Sąjungos čempionė. Ir namie, ir visur kitur mačiau stalo tenisą. Nuo vaikystės namuose: kamuoliuką daužo į grindis, sesuo ir mama daro papildomus pratimus. Kai pradėjau pats šį tą suprasti, būdamas 5–6 metų, ėmiau su rakete draugauti. Prisiminkime, kuriais laikais tai buvo. Septintasis dešimtmetis: stalo tenisas būdavo toks pat populiarus kaip krepšinis. Ir halė būdavo pilna per stalo teniso varžybas“, – pasakojo LSTA prezidentas.
Vis dėlto R. Balaišai nepavyko laimėjimais pakonkuruoti su kitais šeimos nariais: mama ir seserimi Laima Balaišyte-Amelina.
„Tėvukas buvo vienintelis, nežaidęs stalo teniso. Jis buvo respublikinės kategorijos teisėjas. O aš sportavau. Nors nepasiekiau tokių laimėjimų kaip mama arba sesuo, bet iš esmės su stalo tenisu gyvenu iki šiol. Pats aktyviai žaidžiau iki 36 metų, buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, bet daugiausia – komandiniuose čempionatuose, trejetą kartų – dvejetų varžybose. Sąjungoje jokių rezultatų nepasiekiau“, – sakė jubiliatas.
Komandinio stalo teniso Lietuvos čempionu R. Balaiša tapo aštuonis kartus, du kartus laimėjo vyrų dvejetų, kartą – mišriųjų dvejetų varžybas.
Stalo tenisininkų dinastija – ne tik Balaišų šeimos išskirtinumas. Seserys dvynės Giedraitytės savo atžalas taip pat išaugino stalo tenisininkėmis. Vienos jų – Romualdos Giedraitytės-Garkauskienės – duktė Rūta Paškauskienė yra daugkartinė Europos čempionė.
„Nemanau, kad dinastijos – vien stalo teniso dalykas. Ir kitose sporto šakose taip būna. Tiesiog visi bando tai, kur jų tėvai būna pasiekę gerų rezultatų, ne visada visiems pasiseka. Štai mano sesuo buvo „supertalentas“, aš – ne toks. Esu verslininkas ir asociacijai vadovauju, daugiau organizacinių gabumų turiu“, – aiškino R. Balaiša.
NAUDA. Organizacinius R. Balaišos gabumus stalo tenisininkai pastebėjo neilgai trukus po to, kai jis baigė sportininko karjerą. 1992-aisiais jis buvo išrinktas į LSTA vykdomąjį komitetą, o po dvejų metų darbo, plėtodamas LSTA ryšius su užsieniu, buvo išrinktas asociacijos prezidentu ir vadovauja jai iki šiol.
„Esu viešbučio Senamiestyje savininkas. Tai su sportu nesusiję. Sportas išugdo tam tikrus charakterio bruožus: žmogus tampa organizuotas, atkaklus. Ne vienas mūsų stalo tenisininkų vėliau turėjo savo verslą. Žmonės sportuodami išmoksta susikoncentruoti ir pasiekia tam tikrų rezultatų kitur“, – pasakojo R. Balaiša.
R. Balaiša neužmiršta ir stalo teniso raketės. Suprantama, tiek laiko, kiek sportui skyrė jaunystėje, dabar skirti negali.
„Retkarčiais pažaidžiu. Žiemą stengiuosi kartą per savaitę, vasarą – rečiau. Namuose stalo įsirengęs neturiu. Nes, kai yra noras, tai nėra problemos nuvykti į sporto mokyklą ir pasportuoti“, – sakė R. Balaiša.
Tiesa, Balaišų teniso dinastiją vargu ar kas pratęs. Bent jau R. Balaiša tvirtina, kad nei jo, nei sesers atžalos nėra linkusios į stalo tenisą.
„Turiu žmoną ir sūnų. Sūnus irgi treniravosi pas močiutę B. Balaišienę, bet tradicijų nepratęsė. Įgrūsti lopšyje jam į rankas raketę buvo galima, bet reikėjo, kad ji ten laikytųsi... Ir sesers vaikai, vaikaičiai lyg ir žaidė, bet dabar metė žaisti. Taigi, ateityje jie mūsų tradicijų nepratęs...“ – kalbėjo LSTA vadovas.
AKTUALIJOS. Šiemet olimpinėse žaidynėse nežais nė vienas Lietuvos stalo tenisininkas. Tačiau LSTA prezidentas neigia, kad tai šalies stalo teniso smukimas.
„Pastaruoju metu pasaulyje konkurencija yra milžiniška. Vienintelė Rūta Paškauskienė galėjo ją atlaikyti ir dalyvavo pastarosiose olimpiadose. Šioje nedalyvavo dėl to, kad laukiasi kūdikio, o kiti sportininkai yra ne to lygio, kad galėtų dalyvauti. Labai sudėtinga stiprų sportininką išauginti. Latviai sugebėjo išauginti naujos kartos 22 metų vaikiną, jis pateko į olimpines žaidynes. Bet jei lygintume komandines varžybas, mes stipresni ir už estus, ir už latvius. Tokiomis finansinėmis sąlygomis, kokias turime, pasiekėme labai daug. Vokiečiai, prancūzai nesugeba išauginti tokios sportininkės kaip mūsų Rūta. Todėl kines „perka“. Ir nemanau, kad lygiavertę pareigą Rūtai išauginti įmanoma. Tokia kaip Rūta yra stebuklas“, – kalbėjo apie Lietuvos stalo teniso aktualijas R. Balaiša.
Jis tvirtino, kad Lietuvos stalo teniso biudžetas siekia 150 tūkst. litų.
Anot R. Balaišos, kitaip nei lėšomis, populiarumu stalo tenisas Lietuvoje skųstis negali. Nors ši sporto šaka ir nėra tokia populiari, kokia buvo R. Balaišos sportavimo laikais sovietmečiu. Tuomet teniso stalas buvo būtinas kiekvienos mokyklos atributas.
„Turime šešias vyrų ir tris moterų komandinio stalo teniso lygas. Iš viso jas sudaro apie 200 komandų. Kokiose kitose sporto šakose, be krepšinio ar futbolo, Lietuvos čempionate dalyvauja toks komandų skaičius? Taip yra todėl, kad turime tradicijas. Ir rajonuose yra žmonių, kurie kažkada žaidė stalo tenisą, jie perduoda tradicijas jaunimui. Tad nėra susidomėjimas stalo tenisu užgesęs. Žmonės skambina, klausia patarimų, kokį teniso stalą pirkti. Taip, vidurinėse mokyklose teniso stalų dabar beveik nerasi. Bet mes turime tarptautiniuose reitinguose po 17–18 žmonių ir tarp vyrų, ir tarp moterų. O lauko tenisas ar badmintonas teturi po kokius tris sportininkus, turinčius reitingą“, – kalbėjo LSTA prezidentas.
Savo žodžiams patvirtinti R. Balaiša pateikė tokią statistiką: „SSRS asmeniniuose čempionatuose lietuviai iškovojo 50 aukso medalių. Drauge su komandinėmis ir dvejetų pergalėmis – būtų per 100. Bet kurią imkite sporto šaką – sunkiai rasite tokių laimėjimų. Nepriklausomybės laikais iškovota 16 Europos medalių. Kuri olimpinė sporto šaka tiek turi? Nedaug kas gali lygintis su stalo tenisu.“
Rimgaudas Balaiša
Gimė 1952 m. birželio 13 d. Vilniuje
1970, 1972 m. – Lietuvos vyrų dvejetų čempionas
1982 m. – Lietuvos mišriųjų dvejetų čempionas
1967, 1975–79, 1984, 1985 m. – Lietuvos komandinių čempionatų aukso medalio laimėtojas
Nuo 1994 m. – Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas
1974 m. baigė VISI
2002 m. apdovanotas LTOK olimpine žvaigžde
2002 m. apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
„Taip, oficialiuose dokumentuose įrašyta, kad gimiau liepos 13-ąją. O iš tiesų gimiau prieš mėnesį – birželio 13 dieną“, – sako jubiliatas.
PRADŽIA. R. Balaiša juokauja, kad stalo tenisininku jis tapo dar nuo vežimėlio laikų. Galima tai suprasti, kai tavo mama – legendinė Bronė Balaišienė, daugkartinė Lietuvos ir SSRS stalo teniso čempionė, vėliau – šios sporto šakos trenerė.
„Mama į stovyklas mane vežiodavosi dar nevaikščiojantį. Rungtynių metu kiti sportininkai – mamos kolegos – vežimėlį pastumdydavo... Duodavo ir palaikyt raketę, ji nelabai sunki. Todėl stalo tenisas man į kraują įaugęs. Ketveriais metais vyresnė sesuo Laima taip pat žaidė. Ji buvo jauniausia sporto meistrė SSRS tarp visų sporto šakų sportininkų, tada jai buvo 11 metų. O 14-os jau buvo Sąjungos čempionė. Ir namie, ir visur kitur mačiau stalo tenisą. Nuo vaikystės namuose: kamuoliuką daužo į grindis, sesuo ir mama daro papildomus pratimus. Kai pradėjau pats šį tą suprasti, būdamas 5–6 metų, ėmiau su rakete draugauti. Prisiminkime, kuriais laikais tai buvo. Septintasis dešimtmetis: stalo tenisas būdavo toks pat populiarus kaip krepšinis. Ir halė būdavo pilna per stalo teniso varžybas“, – pasakojo LSTA prezidentas.
Vis dėlto R. Balaišai nepavyko laimėjimais pakonkuruoti su kitais šeimos nariais: mama ir seserimi Laima Balaišyte-Amelina.
„Tėvukas buvo vienintelis, nežaidęs stalo teniso. Jis buvo respublikinės kategorijos teisėjas. O aš sportavau. Nors nepasiekiau tokių laimėjimų kaip mama arba sesuo, bet iš esmės su stalo tenisu gyvenu iki šiol. Pats aktyviai žaidžiau iki 36 metų, buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, bet daugiausia – komandiniuose čempionatuose, trejetą kartų – dvejetų varžybose. Sąjungoje jokių rezultatų nepasiekiau“, – sakė jubiliatas.
Komandinio stalo teniso Lietuvos čempionu R. Balaiša tapo aštuonis kartus, du kartus laimėjo vyrų dvejetų, kartą – mišriųjų dvejetų varžybas.
Stalo tenisininkų dinastija – ne tik Balaišų šeimos išskirtinumas. Seserys dvynės Giedraitytės savo atžalas taip pat išaugino stalo tenisininkėmis. Vienos jų – Romualdos Giedraitytės-Garkauskienės – duktė Rūta Paškauskienė yra daugkartinė Europos čempionė.
„Nemanau, kad dinastijos – vien stalo teniso dalykas. Ir kitose sporto šakose taip būna. Tiesiog visi bando tai, kur jų tėvai būna pasiekę gerų rezultatų, ne visada visiems pasiseka. Štai mano sesuo buvo „supertalentas“, aš – ne toks. Esu verslininkas ir asociacijai vadovauju, daugiau organizacinių gabumų turiu“, – aiškino R. Balaiša.
NAUDA. Organizacinius R. Balaišos gabumus stalo tenisininkai pastebėjo neilgai trukus po to, kai jis baigė sportininko karjerą. 1992-aisiais jis buvo išrinktas į LSTA vykdomąjį komitetą, o po dvejų metų darbo, plėtodamas LSTA ryšius su užsieniu, buvo išrinktas asociacijos prezidentu ir vadovauja jai iki šiol.
„Esu viešbučio Senamiestyje savininkas. Tai su sportu nesusiję. Sportas išugdo tam tikrus charakterio bruožus: žmogus tampa organizuotas, atkaklus. Ne vienas mūsų stalo tenisininkų vėliau turėjo savo verslą. Žmonės sportuodami išmoksta susikoncentruoti ir pasiekia tam tikrų rezultatų kitur“, – pasakojo R. Balaiša.
R. Balaiša neužmiršta ir stalo teniso raketės. Suprantama, tiek laiko, kiek sportui skyrė jaunystėje, dabar skirti negali.
„Retkarčiais pažaidžiu. Žiemą stengiuosi kartą per savaitę, vasarą – rečiau. Namuose stalo įsirengęs neturiu. Nes, kai yra noras, tai nėra problemos nuvykti į sporto mokyklą ir pasportuoti“, – sakė R. Balaiša.
Tiesa, Balaišų teniso dinastiją vargu ar kas pratęs. Bent jau R. Balaiša tvirtina, kad nei jo, nei sesers atžalos nėra linkusios į stalo tenisą.
„Turiu žmoną ir sūnų. Sūnus irgi treniravosi pas močiutę B. Balaišienę, bet tradicijų nepratęsė. Įgrūsti lopšyje jam į rankas raketę buvo galima, bet reikėjo, kad ji ten laikytųsi... Ir sesers vaikai, vaikaičiai lyg ir žaidė, bet dabar metė žaisti. Taigi, ateityje jie mūsų tradicijų nepratęs...“ – kalbėjo LSTA vadovas.
AKTUALIJOS. Šiemet olimpinėse žaidynėse nežais nė vienas Lietuvos stalo tenisininkas. Tačiau LSTA prezidentas neigia, kad tai šalies stalo teniso smukimas.
„Pastaruoju metu pasaulyje konkurencija yra milžiniška. Vienintelė Rūta Paškauskienė galėjo ją atlaikyti ir dalyvavo pastarosiose olimpiadose. Šioje nedalyvavo dėl to, kad laukiasi kūdikio, o kiti sportininkai yra ne to lygio, kad galėtų dalyvauti. Labai sudėtinga stiprų sportininką išauginti. Latviai sugebėjo išauginti naujos kartos 22 metų vaikiną, jis pateko į olimpines žaidynes. Bet jei lygintume komandines varžybas, mes stipresni ir už estus, ir už latvius. Tokiomis finansinėmis sąlygomis, kokias turime, pasiekėme labai daug. Vokiečiai, prancūzai nesugeba išauginti tokios sportininkės kaip mūsų Rūta. Todėl kines „perka“. Ir nemanau, kad lygiavertę pareigą Rūtai išauginti įmanoma. Tokia kaip Rūta yra stebuklas“, – kalbėjo apie Lietuvos stalo teniso aktualijas R. Balaiša.
Jis tvirtino, kad Lietuvos stalo teniso biudžetas siekia 150 tūkst. litų.
Anot R. Balaišos, kitaip nei lėšomis, populiarumu stalo tenisas Lietuvoje skųstis negali. Nors ši sporto šaka ir nėra tokia populiari, kokia buvo R. Balaišos sportavimo laikais sovietmečiu. Tuomet teniso stalas buvo būtinas kiekvienos mokyklos atributas.
„Turime šešias vyrų ir tris moterų komandinio stalo teniso lygas. Iš viso jas sudaro apie 200 komandų. Kokiose kitose sporto šakose, be krepšinio ar futbolo, Lietuvos čempionate dalyvauja toks komandų skaičius? Taip yra todėl, kad turime tradicijas. Ir rajonuose yra žmonių, kurie kažkada žaidė stalo tenisą, jie perduoda tradicijas jaunimui. Tad nėra susidomėjimas stalo tenisu užgesęs. Žmonės skambina, klausia patarimų, kokį teniso stalą pirkti. Taip, vidurinėse mokyklose teniso stalų dabar beveik nerasi. Bet mes turime tarptautiniuose reitinguose po 17–18 žmonių ir tarp vyrų, ir tarp moterų. O lauko tenisas ar badmintonas teturi po kokius tris sportininkus, turinčius reitingą“, – kalbėjo LSTA prezidentas.
Savo žodžiams patvirtinti R. Balaiša pateikė tokią statistiką: „SSRS asmeniniuose čempionatuose lietuviai iškovojo 50 aukso medalių. Drauge su komandinėmis ir dvejetų pergalėmis – būtų per 100. Bet kurią imkite sporto šaką – sunkiai rasite tokių laimėjimų. Nepriklausomybės laikais iškovota 16 Europos medalių. Kuri olimpinė sporto šaka tiek turi? Nedaug kas gali lygintis su stalo tenisu.“
Rimgaudas Balaiša
Gimė 1952 m. birželio 13 d. Vilniuje
1970, 1972 m. – Lietuvos vyrų dvejetų čempionas
1982 m. – Lietuvos mišriųjų dvejetų čempionas
1967, 1975–79, 1984, 1985 m. – Lietuvos komandinių čempionatų aukso medalio laimėtojas
Nuo 1994 m. – Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas
1974 m. baigė VISI
2002 m. apdovanotas LTOK olimpine žvaigžde
2002 m. apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.