Marytė Marcinkevičiūtė 2013 m. rugsėjo 2 d. 09:05 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Sportas yra švietimo dalis“

Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė: "Per sportą ugdoma ištvermė, kantrybė, siekiant rezultato, sveikatingumas ir užimtumas."

Švietimo ir mokslo viceministrė E.Tamošiūnaitė.
pliadisfoto.lt nuotr.
Švietimo ir mokslo viceministrė E.Tamošiūnaitė.

Kokia nuotaika naujuosius mokslo metus pasitinka Lietuvos moksleiviai sportininkai?, - paklausėme viceministrės E.Tamošiūnaitės.
Nauji mokslo metai kiekvienam mokiniui – naujų galimybių ir tolesnės pažangos metas. Manau, kad mokiniai sportininkai šiuos mokslo metus pasitinka optimistiškai nusiteikę. Be galo džiugūs Rūtos Meilutytės rezultatai nuteikia pakylėtai, skatina kiekvieną sportuojantį mokinį siekti dar geresnių rezultatų.

Džiaugiamės, kad Švietimo ir mokslo ministerijai pavyko atnaujinti šešis sporto aikštynus, jais džiaugiasi Mažeikių r. savivaldybės Viekšnių gimnazija, Švietimo ir mokslo ministerijos VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras, Zarasų r. savivaldybės Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Radviliškio r. savivaldybės Radviliškio Lizdeikos gimnazija, Skuodo r. savivaldybės Ylakių gimnazija ir Kauno r. savivaldybės Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija.

2013 m. pagal Švietimo įstaigų atnaujinimo programą sporto aikštynams skirta 3 375 000 litų valstybės biudžeto lėšų, prisidėjo ir savivaldybės.

Jau kuris laikas kalbama, kad bendrojo lavinimo mokyklose būtinos ne dvi, o trys kūno kultūros pamokos per savaitę. Ar kada nors ledai pajudės iš vietos?
Bendruosiuose ugdymo planuose yra numatyta galimybė visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančią aktyvią fizinę veiklą. Mokyklos mokiniams papildomą fizinę veiklą siūlo iš neformaliojo švietimo arba iš mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų.

Remiantis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro duomenimis, mokyklos per praėjusius mokslo metus iš neformaliojo švietimo valandų didžiausiąją dalį skyrė sportiniams būreliams.

Pirmus metus dirbate švietimo ir mokslo viceministre, esate atsakinga už sportą, su kokiomis mintimis, tikslais sėdote į šią kėdę?
Džiaugiuosi, kad man tenka kuruoti mokinių neformalaus ugdymo sritį. Labai svarbios dalykinės žinios, bet ne mažiau svarbi yra ir popamokinė mokinių veikla. Juk didesnę savo dienos dalį jie praleidžia mokykloje, todėl svarbu, kad tinkamai būtų organizuojamas ne tik formalaus ugdymo procesas, bet ir popamokinė veikla.

Šiuo metu vyksta bandomasis projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Vaikų neformaliojo švietimo finansavimo modelis pirmiausia buvo išbandytas keturiose – Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio r. bei Panevėžio miesto – savivaldybėse.

Įdiegtas naujasis finansavimo modelis leistų racionaliau ir efektyviau išnaudoti jau turimą savivaldybių įstaigų ir organizacijų tinklą bei turimus resursus, tuo galėtų pasinaudoti ir sporto mokyklos bei organizacijos

Kurios moksleivių sporto problemos šiandieną yra pačios aktualiausios?
Sportas yra švietimo dalis, nes ugdomas ne tik sporto meistriškumas, bet ir vaiko, paauglio gyvenimo įgūdžiai. Ugdoma ištvermė, kantrybė, siekiant rezultato, be abejo, sveikatingumas ir užimtumas. Esu tikra, kad tai, ką gali valstybė ir mes, atsakingi asmenys, investuodami į vaiką, paauglį, jaunuolį, – yra labai svarbus indėlis ir jis negali būti skaičiuojamas jokiais finansiniais vienetais.

Nesvarbu, kokią veiklą mokinys pasirenka, t. y. sportinę, meninę, kūrybinę ar kitokią, svarbiausia, kad mes padėtume ugdyti visų mūsų jaunųjų piliečių gebėjimus ir tenkinti jų poreikius.

Ar galima jus vadinti sporto žmogumi?
Esu mėgėja. Sportuoju laisvalaikiu, per atostogas, kartais vakarais. Dažnai pasivažinėju dviračiu, žaidžiu tenisą, mėgstu plaukioti.

2009–2011 m. vadovavau Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriui. Įgijau neįkainojamos patirties, dirbdama ne tik su mokiniais, sporto mėgėjais, bet ir su profesionaliais sportininkais. Ši patirtis leidžia man toliau aktyviai ir efektyviai darbuotis sporto srityje Švietimo ir mokslo ministerijoje.



Lietuvoje didelio atgarsio sulaukia Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Jo globėjais iki šiol buvo prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Koks pagrindinis jo tikslas?
Festivalio organizatoriai ir finansiniai rėmėjai – Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, o pagrindinis krūvis tenka Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, savivaldybėms, bendrojo ugdymo mokykloms.

Panaikinus Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrą, įkurtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC), kuriame yra Kūno kultūros ir sportinio ugdymo skyrius. Dirba septyni specialistai, o anksčiau buvo 25.

Olimpinio festivalio tikslas – įtraukti mokinius į pilietinį, tautinį ugdymą per sporto sąjūdį, skatinti mokinius nuolat mankštintis, sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulinimusi, sieti mokymąsi ir poilsį su fiziniu aktyvumu, populiarinti olimpinį sąjūdį, mokinių garbingos kovos ir kilnaus elgesio principus.

Aštuntojo mokinių olimpinio festivalio atidarymas vyko 2012 m. gruodžio 12 d. Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinėje mokykloje. Šiais mokslo metais festivalyje dalyvavo 59 savivaldybės, apie 200 tūkst. mokinių iš 1 013 mokyklų. Festivalio programoje – 22 sporto šakos, vyko 241 zoninė, 88 tarpzoninės ir 59 finalinės sporto šakų varžybos, iš viso – 388 renginiai. Mokiniai dar dalyvavo piešinių ir fotografijos konkursuose.

Tradiciškai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio uždarymas ir komandų nugalėtojų apdovanojimas vyksta Tarptautinės olimpinės dienos šventės metu. Šių metų birželio 22 d. Vilniuje prie Baltojo tilto buvo įteiktos 177 taurės nugalėtojų komandų kapitonams ir sportiniai prizai mokykloms – olimpinio festivalio laimėtojoms.

Olimpinio festivalio finalines varžybas finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija, medalius ir taures įsteigia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinius prizus mokykloms nugalėtojoms dovanoja Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Be olimpinio festivalio, LMNŠC sporto mokymo įstaigoms rengia Lietuvos pirmenybes ir čempionatus, o profesinio mokymo įstaigoms – žaidynes.

Nuo kūno kultūros pamokų atleidžiama gana daug mokinių, ką ministerija mano daryti šiuo klausimu? 
Nuo kūno kultūros pamokų nėra atleidžiama, tiesiog mokinys skiriamas į specialiąją parengiamąją medicininę fizinio pajėgumo grupę, kurioje fizinis aktyvumas pritaikomas pagal kiekvieno galias ir gydytojo rekomendacijas. Išimtiniais atvejais, kai mokinys mokosi namuose, jam judėti padeda medicinos darbuotojai, o ne kūno kultūros mokytojai.

Kiek dabar Lietuvoje yra bendrojo lavinimo mokyklų ir kiek jose dirba kūno kultūros mokytojų?
2012–2013 m. Lietuvoje buvo 1 242 bendrojo ugdymo mokyklos ir jose kaip pagrindinį darbą dirbo 1 934 kūno kultūros pedagogai, o antraeiles pareigas užėmė 274 kūno kultūros mokytojai.

Po Rūtos Meilutytės pergalių Lietuvoje prasidėjo plaukimo bumas. Kiek mokyklų turi baseinus?
Pagal 2012–2013 mokslo metų turimą informaciją baseinus turi 16 mokyklų:
Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Biržų mokykla-darželis „Vyturėlis“, Ignalinos gimnazija, Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla, Kauno specialioji mokykla, Kelmės r. Tytuvėnų jaunimo mokykla, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Panevėžio „Žemynos“ pagrindinė mokykla, Radviliškio r. Baisogalos mokykla-darželis, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, Šiaulių sanatorinė mokykla, Šiaulių specialiojo ugdymo centras, Taikomųjų mokslų licėjus, Telšių „Ateities“ pagrindinė mokykla, Ukmergės „Šilo“ pagrindinė mokykla, mokykla„Ruduo-pavasaris“.

Čia dar nepaminėtos baseinus turinčios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 2013 m. Kėdainių r. savivaldybė perėmė iš sporto mokyklos baseiną, kuris tenkins ir mokinių poreikius. Panevėžio ir Šiaulių m. savivaldybės, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei kitos institucijos prisideda įgyvendinant Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą.

2014 m. inicijuojamas valstybės lygmeniu Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimu patvirtintas Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos įgyvendinimas visiems trečiųjų klasių mokinimas.

* * *

Skaičiai ir faktai
* 2012–2013 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose buvo daugiau kaip 250 tūkst. sportuojančių mokinių.

* Pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, šiuo metu mokyklose yra 1 184 sporto salės, 641 stadionas, 718 aikštynų ir 477 sporto aikštelės. Kol kas mokyklų planuose nėra numatyta statyti naujų sporto salių.

* Lietuvos mokinių olimpinio festivalio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2012–2013 m. sporto mokymo įstaigoms organizavo 45 renginius, čempionatus ir pirmenybes, vyko 32 sporto šakų varžybos.

* 2012–2013 m. vyko 11-a profesinio mokymo įstaigų sporto renginių, buvo surengtos dešimties sporto šakų Baltijos šalių žaidynės.

* Kasmet renkama dešimt geriausių Lietuvos mokinių sportininkų ir trys geriausios komandos, nuo 2005 m. rengiamas konkursas „Sportiškiausia mokykla“. Kasmet renkamas ir geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų dešimtukas.

* Mokiniams rengiamos akcijos: „Noriu sportuoti – įsirengiu pats“, vyko aštuoni dviračių žygiai po Lietuvą.
 

Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas