| Marytė Marcinkevičiūtė | 2014 m. spalio 15 d. 21:08 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Naujas Vilniaus sporto veidas
Nuo šio rudens šalies sostinėje iš dešimties sporto mokyklų liko keturios. Taip tikimasi efektyviau panaudoti lėšas
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas savivaldybėje kuruoja ir sportą, o jį pažįsta puikiai. Valdininkas jaunystėje gerai žaidė futbolą, tapo Lietuvos čempionu ir prizininku, laimėjo šalies futbolo taurę. Be to, yra vadovavęs Kūno kultūros ir sporto departamentui.
Su R. Vaiginu kalbėjomės apie kintantį Vilniaus sporto veidą. Dešimt sporto mokyklų sujungtos į Sporto centrą, reorganizuota ir visa miesto sporto sistema.
Rugsėjo 1-ąją duris atvėrė naujasis Vilniaus sporto centras. Kodėl prireikė sujungti sporto mokyklas?
Miesto sporto sistema buvo sukurta 1990 m. ir nuo to laiko 24 metus nebuvo jokių permainų ar pokyčių. Apie 2000-uosius atsirado Vilniaus olimpinis sporto centras, papildęs sporto mokyklų skaičių.
Jau seniai vyko diskusija, kad Vilniaus sporto mokyklos savo veikla yra šiek tiek atgyvenusios ir neatitinka nūdienos reikalavimų.
Prieš trejus ar ketverius metus buvo parengta galimybių studija, kurioje dalyvavo specialistai, mokslininkai ir įvertino esamą situaciją Vilniuje. Jie pateikė savo siūlymus ir išvadas. Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje aš, kaip sporto srities kuratorius, buvau įpareigotas prižiūrėti, kad ši reorganizacija būtų įvykdyta.
Iki tol Vilniuje turėjome dešimt sporto mokyklų, o po reorganizacijos liko tik trys žaidimų sporto mokyklos: futbolo, krepšinio ir žaidimų sporto mokykla „Tauras“. Pastaroji kultivuoja tinklinį, rankinį, žolės riedulį, tenisą, stalo tenisą.
Kitos penkios sporto mokyklos ir Vilniaus olimpinis sporto centras buvo sujungtos į Vilniaus miesto sporto centrą, o Šachmatų ir šaškių sporto mokykla prijungta prie „Tauro“ sporto mokyklos. Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje liko keturios sporto mokymo įstaigos.
Ar reorganizacija buvo lengva?
Ne, ji nebuvo lengva ir paprasta, ilgokai užtruko. Susidūrėme su teisiniais aktais, įstatymais – jų nebuvo galima pažeisti. Norėčiau padėkoti kone visų sporto mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams, specialistams už geranorišką supratimą, kad toks sporto centras reikalingas.
Tačiau Šachmatų ir šaškių sporto mokykla kažkokiu būdu bandė sustabdyti šią reorganizaciją, įrodinėjo, kad tai neteisėta, nebus naudos, kad norime parduoti jų turtą, sunaikinsime sporto šaką, trenerių etatus. Ji pradėjo kovoti už savo teises, norėjo likti savarankiška, prieštaravo, kad būtų prie ko nors prijungta.
Bet viskas buvo daroma teisėtai pagal iš anksto numatytą ir visais lygmenimis suderintą planą. Reorganizacija įvyko, ir tie nuogąstavimai, kad sunaikinsime sporto mokyklas bei sporto šakas, nepasitvirtino. Šachmatų ir šaškių mokykla, kaip ir buvo įsikūrusi tose patalpose, taip ir liko, valandų skaičius treneriams gali netgi padidėti.
Koks buvo pagrindinis sporto mokyklų reorganizacijos tikslas?
Vienas pagrindinių tikslų – kad efektyviau naudotume sportui skirtas lėšas. Buvo girdėti šnekų, kad Vilniuje sportui skiriamas nedidelis dėmesys, kad trūksta lėšų. Tačiau tai netiesa. Šiais metais sportui skirta 23 mln. litų, praėjusiais – 26 mln. litų. Tačiau šie metai dar nesibaigia, tai nėra paskutiniai skaičiai.
Tikiuosi, kad miesto savivaldybės taryba priims sprendimą, kad sportui būtų skirta dar papildomai 1 mln. 200 tūkst. litų. Iki metų pabaigos bus peržiūrimas biudžetas ir, tikimės, gauti trūkstamas lėšas. Realus mūsų poreikis – 26–27 mln. litų. Ar tai maži skaičiai? Manau, kad ne.
Vien sporto mokykloms su darbo užmokesčiais, patalpų nuoma tenka apie 14–15 mln. litų. Jeigu palygintume su visos Lietuvos sporto biudžetu, kai visoms sporto šakų federacijoms skiriama apie 11 mln. litų, tai mūsų sporto mokykloms skiriama tikrai gana daug lėšų.
Ir miesto politikai, ir savivaldybės valdžia nori, kad tos lėšos būtų efektyviai naudojamos, kad jos būtų nukreiptos ten, už ką atsakinga savivaldybė. Pirmiausia tai vaikų užimtumas ir jų sveikatingumas – kad kuo daugiau vaikų sportuotų ir kuo mažiau namuose sėdėtų prie kompiuterių, televizorių arba iš viso nieko neveiktų.
Su sporto mokyklų reorganizacija siejame dideles viltis, viskas vyks koncentruotai. Antrasis mūsų uždavinys – valdymo administravimo išlaidų mažinimas. Anksčiau kiekviena sporto mokykla turėjo direktorių, vieną arba du pavaduotojus, vadybininką, metodininką. Valdymo aparatą sudarė 5–6 žmonės, ką jie veikė, nebuvo kontroliuojama, o pagrindinį darbą atlikdavo treneriai.
Kai vadovų skaičius išpūstas, būdavo neefektyviai naudojamos lėšos. Reorganizacija padėjo sumažinti administracinį valdymo aparatą, šiek tiek atsinaujinti, pritraukti naujų žmonių.
Buvo perspėtos ir visos trys sporto mokyklos, kad pasitemptų, nes visos bus stebimos, kad valandos, skirtos trenerių etatams, būtų naudojamos efektyviai. Kiekvienas treneris už gautas valandas turi dorai ir kruopščiai dirbti, kad rezultatas būtų matomas. Sporto mokyklos turi ugdyti ir didelio meistriškumo sportininkus.
Reorganizacija įvyko, finansavimas lyg ir neblogas, tikimybė yra jį dar pasididinti, tačiau būtinai reikia daugiau dėmesio skirti sporto bazei. Jeigu neturėsime aikščių, aikštelių, aikštynų, sporto salių, plaukimo baseinų, niekur tų vaikų nepritrauksime sportuoti.
Galime reformuoti, reorganizuoti tas mokyklas, joms skirti didžiulį finansavimą, tačiau, jeigu neturėsime sąlygų, kur vaikams sportuoti, nebus jokio efekto ir naudos. Dideles viltis siejame su 2014-2020 m. Europos struktūrinėmis lėšomis ir tuo finansavimo laikotarpiu. Iš tų lėšų norime rekonstruoti apie 50 mokyklų stadionų, juos padengiant sintetine danga, kuri leidžia sportuoti ir ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį.
Keletą stadionų jau esame rekonstravę, o šį rudenį baigsime rekonstruoti „Gerosios vilties“ mokyklos stadioną bei kitus, su Kūno kultūros ir sporto departamentu pagalba prie mokyklų įrengiame mažas universalias aikšteles. Geriname mokyklų sąlygas, bet tai yra tik lašas jūroje. Kuo daugiau rekonstruosime sporto bazių, tuo turėsime geresnių rezultatų.
Ar sporto centras turi savo būstinę ir kas jam vadovauja?
Yra paskirtas laikinasis direktorius, buvęs Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktorius Marius Jukonis. Ant jo pečių sugulė visa reorganizacija. Jis puikiai tvarkosi, surinko puikų kolektyvą. Bus skelbiamas konkursas Sporto centro direktoriaus pareigoms užimti. Realiausias kandidatas – M. Jukonis. Jis savo darbu ir supratimu įrodė, kad gali gerai tvarkytis, steigiant naują Vilniaus sporto centrą.
M. Jukonis laikinai buvo įsikūręs buvusioje gimnastikos ir vakarinėje suaugusiųjų mokykloje, o greitai centras persikels į puikias atskiras miesto savivaldybei priklausančias patalpas Vytenio gatvėje.
Ateina koks klubo prezidentas ar pirmininkas, pasiskundžia, kaip jiems sunku ir mes skiriame jiems pinigų, tačiau nekontroliuojame jų veiklos. To neturėtų būti. Prieš skirdami pinigus, turime įsitikinti, ar tikrai tas klubas veikia, kiek jame treniruojasi vaikų, koks jų užimtumas, kokiose sąlygose dirbama.
O kokį dėmesį skiriate tiems, kurie lanko ne sporto mokyklas, o vaikų sporto klubus?
Taip, vieni vaikai renkasi sporto mokyklas, o kiti – vaikų sporto klubus. Jų veikla yra aktuali ir svarbi. Nemažai ateina trenerių, kurie ugdo vaikus, o jų tėvai nėra turtingi, neturi lėšų leisti vaiką lankyti kurios nors sporto šakos pratybas. Tų tėvų, kurių yra mažos pajamos, vaikai yra atleidžiami ir jiems nereikia mokėti už pratybas.
Treneriai, dirbdami su vaikais, susiduria su problemomis: neturi lėšų išvykti į varžybas, nusipirkti sportinę aprangą, nuomotis sporto sales. Miesto savivaldybė turėtų atskirai pasižiūrėti, kokiu būdu galėtų paremti tuos klubus, suaktyvinti jų veiklą.
Ateina koks klubo prezidentas ar pirmininkas, pasiskundžia, kaip jiems sunku ir mes skiriame jiems pinigų, tačiau nekontroliuojame jų veiklos. To neturėtų būti. Prieš skirdami pinigus, turime įsitikinti, ar tikrai tas klubas veikia, kiek jame treniruojasi vaikų, koks jų užimtumas, kokiose sąlygose dirbama.
O sąlygos apgailėtinos, daugiausiai dvikovinių sporto šakų treneriai patys rūsiuose įsirengia salytes. Reikėtų sukurti sistemą, kaip paremti vaikų klubus. Tai – ne vien miesto savivaldybės rūpestis - strategiją ir finansavimo modelį turėtų sukurti Kūno kultūros ir sporto departamentas, jam turi rūpėti klubinės sistemos išvystymas Lietuvoje.
Klubų veikla Lietuvoje yra viena labiausiai atsilikusių pasaulyje. Ten mažiau yra specializuotų sporto mokyklų, o pagrindinė veikla plėtojama klubuose. Mes nuėjome kita linkme, tačiau mūsų pasirinktas kelias teisingas. Išlaikėme sporto mokyklas, mūsų jaunimas bet kokios sporto šakos tarptautinėse varžybose pasiekia svarių rezultatų. Jeigu būtume sugriovę sporto mokyklų sistemą, abejoju, ar mūsų sportininkai pasiektų tokių puikių rezultatų per olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus.
Kaip vertinate permainas Kūno kultūros ir sporto departamente?
Vertinu gerai. Naujajam direktoriui Edžiui Urbanavičiui linkiu stiprybės, gerų idėjų ir sumanymų. Reikia, kad sporto federacijų vadovai žinotų, jog bet kada, iškilus sunkumams, gali užeiti pas KKSD generalinį direktorių pasitarti ir tikėtis pagalbos bei paramos.
Vieni kitus turime palaikyti – miestų ir rajonų savivaldybės, sporto padalinių vadovai, federacijos turi dirbti bendram labui, nes reikia pripažinti, kad Lietuvos sporto biudžetas, palyginti su kitų šalių, yra vienas mažiausių Europoje ir pasaulyje. Su tomis nedidelėmis lėšomis turime dirbti efektyviai ir siekti bendro tikslo bei rezultato.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
