Dainius Genys/"Olimpinė panorama" | 2014 m. gruodžio 12 d. 10:25 |
![]() ![]() |
Sportas ir menas - koja kojon
Krepšinio sirgalių visur ir visada prieš rungtynes giedamas Lietuvos himnas patriotiškumu stebina ne tik Europą
![]() |
Kai šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį kažkas pasiūlė prieš krepšinio rungtynes giedoti Lietuvos himną, daugeliui tokia ceremonija tuomet atrodė keista ar mažų mažiausiai neįprasta. Matyt, sentimentalumu ir pomėgiu viešai reikšti emocijas nepasižymintiems lietuviams tokia iš JAV parvežta mada atrodė kaip tikras išbandymas. Šiandien pirmiesiems šios iniciatyvos pradininkams Kauno „Žalgirio“ sirgaliams himno giedojimas tapo svarbia krepšinio rungtynių stebėjimo ritualo dalimi. Eurolygai atsisakius sumanymo šalių himnais pradėti rungtynes, kauniečiai jau kuris laikas nepaiso šių pakeitimų ir savarankiškai gieda himną, stebindami visą Europą.
Tačiau šis straipsnis ne apie įsidėmėtiną Lietuvos sirgalių patriotiškumą ir net ne apie ryškėjantį atotrūkį tarp kiekvienos šalies sirgalių noro pagerbti savo tėvynę svarbių startų metu ir sporto oficiozų keliamų trukdžių (pastangų apkarpyti ir trumpinti nacionalinius himnus ir pan.). Šįkart pakalbėkime bendresne tema – apie sporto ir sporto simbolikos ryšį, konkrečiau, menišką sporto reprezentavimą.
Fizinės kultūros reprezentavimas
Sportas, sporto simbolika ir kultūra glaudžiai susiję abipusiais priklausomybės ryšiais. Sporto kultūra pasižymi ne tik tuo, kad yra mėgstama daugelio žmonių, kuriama ne tik tam, kad būtų dar populiaresnė, bet ir atspindi bendresnės kultūros ypatumus, žymi visuomenės ir kultūros santykį plačiąja prasme.
Sporto simbolika užima svarbią vietą tiek demokratinėse, tiek totalitarinėse šalyse. Antai fizinė kultūra ypač klestėjo sovietmečiu: paradai, sporto šventės, marširavimas buvo svarbios priemonės, rodančios sporto vietą sistemoje. Sporto reprezentavimas, siekiant konkrečių sporto vaizdavimo ir prasmės įtvirtinimo tikslų, vyko visose kultūrinio gyvenimo srityse, neaplenkiant nei literatūros, nei filmų, nei teatrų, nei muzikos, nei dailės ar skulptūros. Neretai sovietiniams sportininkams buvo dedikuojami pašto ženklai, atvirukai ar netgi medaliai. Panašiai yra ir šiuolaikinėse demokratinėse šalyse, tik čia sporto sukultūrinimas ar įmeninimas sietinas ne su monopoliniais partijos interesais, o su kapitalistiniais santykiais ir pelno siekimu.
Glaudus sporto ir kultūros ryšis užsimezgė kartu su šiuolaikiniu sportu maždaug XIX a. viduryje. Šis ryšys nebuvo tiesmukas ar tolygus – priešingai, iki šių dienų išgyveno ištisą raidos karuselę. Pasitelkus retrospektyvų žvilgsnį šio santykio istorijoje galima atrasti ir įspūdingų, ir visiškai banalių sporto kultūros bei meno pavyzdžių.
Meninės sporto reprezentacijos aspektas išliko svarbus ir šiandien. Dabar pastebimos trys ryškios pasaulinės sporto meno kryptys: pirma, sporto simbolika kaip komercijos stimuliatorius (firminė atributika), antra, menas iš sporto kaip populiariosios kultūros dalis (dainos, fotografijos), trečia, nišinis menas, kai sportas tiesiog tampa meninių projektų kontekstu (dailė, skulptūra). Aptarkime šias tris kryptys išsamiau.
Pirmuoju atveju sporto populiarumas, įprasmintas bendresnėje kultūroje, verslui naudingas tikintis didesnės produktų pridėtinės vertės. Šio tipo sporto sukultūrinimas, arba sporto simbolikos populiarinimas ir netgi tam tikrų reikšmių suteikimas, nepasižymi ypatinga menine verte (nors neretai tokia intencija išreiškiama) ir dažniausiais skleidžiamas ne dėl pačios kultūros (meninės jos raiškos ar vertės, įvairiapusiškumo ar pan.), bet kuriamas turint konkretų tikslą, pavyzdžiui, garsinti sporto klubą ar konkretų žaidėją, siekti geresnio komandos atributikos pardavimo ir t.t.
Aiškiausi to pavyzdžiai – įvairiausi koncertai sporto renginių metu, bandantys susieti meną su sportu, ir netgi tiksliniai įvairios meninės produkcijos užsakymai. Prisiminkime, kaip vienu metu Lietuvoje buvo itin išpopuliarėję krepšinio komandų himnai, bet mada kasmet kurti po naują himną, regis, jau praėjo.
Menininkai siekia dėmesio
Antruoju atveju siekiama ne tik populiarinti sportą, bet ir išpopuliarėti patiems menininkams. Sporto kultūra šiandien yra persmelkta bendresnių populiariosios kultūros bruožų. Perfrazuojant žinomo kultūros tyrinėtojo Johno Storey‘aus mintį galima sakyti, kad sporto kultūra kuriama iš masiškai gaminamos kultūros veiklos ir produktų, dėl to ji neretai įgauna pramoginį aspektą. Nors šiuo atveju galima aptikti tiesioginę meno ir sporto paralelę ar bent jau pastangą į šį ryšį, tačiau ir jis nepasižymi originalia ar itin aukšta menine raiška.
Populiariosios kultūros produktų esmė – ne tiek siūlomos prekės, kiek nuolatinė jų cirkuliacija, interpretavimo ir reinterpretavimo procesas. Todėl nebūtina siekti originalumo, užtenka pasitikėti dažnumu ir pasikartojamais. Šio tipo meno kūrimas siejamas su sporto populiarumu ir galimybe atkreipti visuomenės (sporto gerbėjų) dėmesį į menininką ir jo kūrinį.
Galima teigti, kad populiarioji kultūra didina stilistinę ir pasirinkimo laisvę vartotojams, bet žvelgiant plačiau šio tipo menas taip pat susijęs su sporto verslu ir suteikia galimybę gamintojams gausėjantį meninį sporto vaizdavimą konvertuoti į komercinę naudą. Tipiniai šios krypties pavyzdžiai – sportininkams skiriami medaliai, pašto ženklai, vokai, fotografijų parodos, dainos ir t.t. Ši kryptis plačiausia iš visų, tad ir meninės produkcijos lygis varijuoja plačiu intervalu (nuo lėkštų iki vertų dėmesio objektų).
Svarbiausia - menas
Trečiuoju atveju sportas tampa meninės saviraiškos kontekstu, tačiau pagrindinis dėmesys tenka menui (dėl to nenukenčia jo vertė). Ši kryptis, palyginti su ankstesnėmis, kur kas kuklesnės apimties. Čia orientuojamasi ne į kiekybę, o į meninę kokybę, ieškoma įvairių meninių formų, pasitelkiama metaforika, išreiškianti ar susiejanti visuomenei ir sportui aktualias temas, tarkime, pergalę, kovą, ištvermę ar garbię. Šios krypties atstovus ir jų meną galima vadinti aukštąja kultūra. Nišinio meno pavyzdys – tai ne tik fotografija ar grafika, bet ir skulptūra, paveikslai, kiti meno kūriniai. Jie saugomi ne tik specifiniuose sporto muziejuose ar sporto klubų garbės lentose, bet ir garsiausiose pasaulio galerijose, kaip antai Niujorko Guggenheimo muziejuje, Čikagos meno institute ar Londono Britų muziejuje.
Nepaisant įvairių sporto vaizdavimo tendencijų, sporto reprezentavimas šiandien skiriamas ne tik komandų savininkų interesams atliepti, dar labiau komandos vertei pakelti, ne tik nusipelniusiems sportininkams pašlovinti, patiems menininkams išpopuliarėti, bet ir tikrai geriems meno kūriniams sukurti. Liūdnesnė žinia, kad kokybiški sportui skirto meno kūriniai retai patenka į mūsų dėmesio radarą. Sakysite, klystu? Tuomet pasakykite, koks sporto tematikos dailės kūrinys jums labiausiai patinka arba kokį pažįstate šios krypties menininką.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.