| Linas Jaurys | 2015 m. sausio 30 d. 12:28 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Gyvenimo loterijoje – laimingi bilietai
"Mano gyvenime netrūko improvizacijos ir esu patenkintas tuo, kas iš to išėjo“, – neslepia loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška
Sausio 30 d. 60-metį švenčiantis Antanas Muraška niekada nebuvo profesionalus sportininkas, bet sportui jis skiria labai didelę gyvenimo dalį. Ne tik pats nuolat sportuodamas – net keturis kartus per savaitę su sporto veteranų ir darbuotojų komanda „BBG-Perlas“ žaisdamas krepšinį ar slidinėdamas kalnuose. Būtent A.Muraška subrandino ir įgyvendino idėją, tapusią Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansiniu ramsčiu – loterijų bendrovę „Olifėja“.
Naujajame „Olifėjos“ vadovo darbo kabinete sieną dengia fototapetas su kalnų vaizdais. „Labai mėgstu kalnus“, – prisipažįsta loterijų bendrovės vadovas, 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse ėjęs Lietuvos olimpinio atašė pareigas.
A.Muraška apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LTOK olimpine žvaigžde ir Garbės ženklu, KKSD sporto garbės komandoro ženklu, medaliu „Už nuopelnus Vilniaus sportui“, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ garbės ženklu.
Ar sunku peržengti tas amžiaus ribas – 50, 60 metų? – LTOK žurnalas "Olimpinė panorama" paklausė A.Muraškos.
Pažįstu žmonių, kurie 50 metų ribą peržengė sunkiai. Aišku, jie to nesakė, bet artimieji prasitarė. Aš to sunkumo prieš dešimtmetį nepajutau. Nejaučiu ir dabar. Žinoma, pagalvoji – oho, skaičius tikrai nemažas, bet viduje neišgyveni.
Gal dabar esate tas, kuo svajojote būti vaikystėje?
Mano svajonė tikrai buvo ne verslas. Nors gimiau ir užaugau ne vandeningame krašte, o prie Žiežmarių, kur yra tik Strėvos upelė, visuomet svajojau būti jūreiviu.
Galbūt patinka keliauti kruiziniais laivais ir bent taip įgyvendinti šią svajonę?
Ne, į kruizus neplaukioju. Dabar mano didžiausia aistra – žvejyba. Kelissyk per metus važiuoju žvejoti į Norvegiją. Anksčiau labai dažnai nulėkdavau su draugais į Klaipėdą, bet dabar Baltijoje prie mūsų krantų menkės beveik nekimba, todėl pernai nė karto nebuvau.
Koks didžiausias žūklės laimikis?
Pernai pavasarį pagavau 55 kg uotą. Jo ilgis – pusantro metro.
Ar nesistengėte siekti vaikystės svajonės, ar svajones su amžiumi vis keitėte?
Nieko nekeičiau. Viskas susidėliojo savaime. Kai po aštuonių klasių išvažiavau mokytis į Vilnių, įstojau į Buhalterinės apskaitos technikumą. Beje, jame kadaise mokėsi ir Vida Vencienė. Pasirinkau šį technikumą tik todėl, kad ten mokėsi mano kaimynas.
Vėliau buvau įstojęs į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas – aut. past.). Du kursus studijavau neakivaizdžiai. Tuo metu dirbau Vilniaus teritoriniame statybos treste darbo organizavimo ir darbo užmokesčio skyriaus viršininku. Bet sujungė dvi žinybas ir turėjau keisti darbą. Taip bekeisdamas 1986 m. atsidūriau Kūno kultūros ir sporto komitete, buvau buhalterinės apskaitos ir žinybinės kontrolės skyriaus vadovas. Kai juo tapau, mano sesijos institute sutapo su balanso sudarymo laikotarpiu, todėl nutariau nutraukti mokslus. Vėliau statybos ekonomikos man nebereikėjo, tad dirbau kitoje srityje. Ir jau gerokai vėliau, kai „Olifėjos“ veikla buvo įsivažiavusi, Vilniaus universitete baigiau vadybos ir verslo administravimo mokslus. Ten buvau pasirinkęs draudimo kryptį. Juk draudimas – kaip loterija, rizikų valdymas. Sužinojau daug įdomių dalykų.
Beje, apie dešimt metų – nuo 1973 iki 1984 m. dirbau Kaimo statybos ministerijoje revizoriumi. Taigi su statybomis esu susijęs, todėl dabar, kai plėtėme „Olifėjos“ būstinę ir statėme priestatą, atsigavau (juokiasi).
Koks jaunystėje buvo jūsų ryšys su sportu?
Nors niekada nebuvau profesionalus sportininkas, su sportu visuomet buvau artimai susijęs. Gyniau savo mokyklos garbę įvairių sporto šakų varžybose. Krepšinis tame krašte nebuvo puoselėjamas, daugiausia dėmesio skyrėme futbolui, žiemos sporto šakoms. Atstovavau Kaišiadorių rajonui zoninėse slidinėjimo varžybose Alytuje ir net iškovojau antrą vietą kalnų slidinėjimo greitojo nusileidimo rungtyje. Bet koks tada buvo tas greitasis nusileidimas – užlipi ant kalvos ir pasileidi žemyn.
Vėliau pradėjau žaisti krepšinį ir iki šiol su vyrais kiekvieną savaitę po tris ar net keturis kartus susirenkame pažaisti, dalyvaujame veteranų varžybose. Vieną ar du kartus per metus nuvažiuoju į kalnus paslidinėti.
Vasarą buvo kilę bėdų dėl nugaros, beveik tris mėnesius nesportavau. Gydytojai net patarė pamiršti krepšinį, bet kaip tu jį pamirši?
Tikriausiai didžiausias lūžis jūsų gyvenime įvyko tada, kai buvo kuriama „Olifėja“?
Lūžių buvo ne vienas. Gyvenime priėmiau ne vieną sprendimą, kurį būtų sunku paaiškinti logiškai. Lygiai taip pat, kaip nusprendžiau tapti buhalteriu, taip ir čia nežinia dėl ko nutariau pasukti šiuo keliu. Tik atsikūręs LTOK nieko neturėjo. Buvo dar sovietmetis, perspektyvos nebuvo aiškios, rizikos netrūko. Tvarkiau visus atsikuriančio Olimpinio komiteto finansinius reikalus.
Didysis posūkis prasidėjo tada, kai į Kūno kultūros ir sporto komitetą iš Maskvos atėjo direktyva rengti loterijas stadionuose. Sporto komitete to niekas nesiėmė, nors iš esmės tai turėjo daryti finansų skyrius. Ėmiausi aš, nors pagal funkcijas man tai visiškai nepriklausė. Pasiėmiau tą rusišką instrukciją, išverčiau į lietuvių kalbą, patvirtinome ir pradėjo rengti loteriją „Žalgirio“ stadione per futbolo rungtynes. Gaudavome paskyras „Žiguliams“, kurios tuo metu buvo deficitinės. Ėmiausi šio darbo, nes jis pasirodė įdomus.
Aš turėjau viską, ką tuo metu buvo galima turėti – gerą atlyginimą, skyriaus vadovo pareigas. Bet 1989-ųjų pabaigoje atėjau pas LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną ir pasakiau: „Ar galiu ateiti į Olimpinį komitetą ir daryti tai, kad LTOK turėtų pinigų. Apie atlyginimą nekalbu – man jį reikia ne tik užsidirbti, bet ir padaryti, kad Olimpinis komitetas užsidirbtų.“ A.Poviliūnas – demokratiškas žmogus, jis ilgai nesvarstęs pasakė: „Ateik. Juk tu net nieko mūsų neprašai.“ Taip 1990 m. sausio 1-ąją mečiau viską, ką turėjau, ir atėjau į tuščią vietą. Nebuvo jokio pajamų šaltinio. Reikėjo pradėti nuo visiško nulio. O tuo metu dar vyko sovietinės loterijos.
Pradėjome po truputį kurti savo loteriją. Ir kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, aš pirmas parašiau Vyriausybės potvarkio projektą apie loterijų organizavimą, kurį pasirašė tuometė ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Taip prasidėjo mūsų veikla.
1992 m. gruodį įkūrėme bendrovę „Olifėja“. Pavadinimą ilgai galvojome. Po to man šovė mintis sujungti du žodžius „olimpinė fėja“ – išėjo Olifėja.
Gal pats esate azartiškas, mėgstate žaisti loterijose, todėl ir ėmėtės šio darbo?
Šioje srityje tikrai nesu azartiškas. Aišku, sovietmečiu nusipirkdavau plėšomų „Sprinto“ loterijos bilietų. O lošimo namuose pastarąjį kartą buvau prieš porą metų, užsukdavau ir anksčiau su draugais. Net ir sekdavosi, bet visada laiku sustodavau. Juk esu šio verslo atstovas ir žinau, kad jei loši toliau, gali liūdnai baigtis. Čia kalbu apie lošimų namus, kuriuose viskas vyksta čia ir dabar. O loterijos bilietą nusipirkai – ir lauki tiražo.
Bet pasukęs į loterijų verslą jūs tarsi užkirtote sau kelią mėginti jose laimę.
Išties loterijose nežaidžiu, nors negaliu dalyvauti tik „Olifėjos“ rengiamose.
Dažnai girdite prašymų padėti išlošti loterijoje?
Dabar jų sumažėjo ir dažniausiai būna prašoma juokaujant. Anksčiau gaudavau daug laiškų iš pagyvenusių moterų, kurios nubraižydavo savo „Teleloto“ bilietą ant sąsiuvinio lapo ir siūlydavo jį padaryti laimingą, o laimėjimą pasidalyti perpus. Iki šiol turiu tokių laiškų.
Ar „Olifėjai“ teko sunkiai skintis kelią?
Iš pradžių pardavinėjome momentinės loterijos bilietus iš automobilių. Parduodavome tikrai daug, populiarumo netrūko. Turėjome savo agentų, jie stovėjo turguose, prie stočių. Pirmuosius bilietus gaminome Kijeve, spaustuvėje, kuri buvo kontroliuojama iš Maskvos. Nuvažiavome ten, nusivežėme to, ko reikia draugystei sutvirtinti, ir sutarėme su ukrainiečiais. Jie atspausdino mums bilietus. Su tada veikusia „Vilbaros“ parduotuve sutarėme dėl automobilių lošimo, gavome iš jos kelias „Opel“ mašinas. Bilietus pirkdavo maišais.
Svarbiausias įvykis nutiko 1994 metais, kai mus surado amerikiečiai. Pirmiausia, aišku, jie kreipėsi į valstybinės loterijos organizatorius – „Lietloto“. Tačiau šiai įmonei netiko amerikiečių siūlomos sąlygos, jų norima pelno dalis. Tada pamatė mus. Mes nelabai ką turėjome, todėl nebuvo ko prarasti, ir pasirašėme sutartį su „GTECH Corporation“. Taip atsirado „Perlo“ loterija, kurios bilietų galima įsigyti specialiuose terminaluose. Puikiai bendradarbiavome. Vėliau išpirkome jų dalį, kad visi pinigai liktų Lietuvoje, bet sutartį pratęsėme dešimčiai metų ir toliau sėkmingai kartu dirbame.
„Olifėja“ neretai vadinama loterijų rinkos monopolininke.
Taip, mes esame monopolininkai. Bet jais tapome ne dėl to, kad supirkinėjome kitas įmones ir kūrėme monopoliją. Mes ją tiesiog pasiekėme. Per tą laikotarpį nuo mūsų starto iki šios dienos turėjome apie dvidešimt konkurentų, ir net labai stiprių. Kažkada mus buvo visiškai užgožusi loterija „Nemunas“. Vienu metu net sviro rankos, nes dabar jau amžinatilsį Vytauto Kernagio vedamas žaidimas buvo labai populiarus. Vyko natūrali atranka ir mums pavyko išgyventi. Niekada nenaudojome jokių negražių būdų konkurentams pakenkti. Mes ėjome savo keliu, jie – savo. Mes išgyvenome. Ir ką man dabar daryti, kad didelių konkurentų nėra?
Ar esate griežtas vadovas?
Anksčiau darbe buvau labai karštas, labai reaguodavau į viską, norėjau iškart griebti ir spręsti problemas, į jas net neįsigilinęs. O dabar visąlaik padarau pauzę, patyliu ir palieku tą klausimą kitai dienai. Dabar galiu visiems patarti: nesiimkite spręsti karšto klausimo dabar, išspręskite jį rytoj, nes dažnai tie klausimai išsisprendžia savaime, o paskubėjęs gali ne tik pats nusvilti, bet ir pridaryti bėdų kitiems.
Kas pakeitė būdą?
Metai.
Kokia „Olifėjos“ pajamų dalis skiriama sportui?
8 proc. nuo pardavimo ir pusė pelno. LTOK turi 51 proc. akcijų, tad dividendais kasmet gauna dar apie 3 mln. litų. 2014 m. olimpinis komitetas iš „Olifėjos“ gavo beveik 17,9 mln. litų.
Kokią sumą „Olifėja“ uždirbo LTOK 1994-aisiais?
Jei gerai pamenu, apie 300 tūkst. litų. Kai pasakiau, kad kitais metais gausite milijoną, į mane žiūrėjo kreivokai. Bet išties gavo milijoną, dar po metų – du milijonus, po trečių – keturis, dar vėliau – šešis. Taip ir kylame. Pati „Olifėja“ ilgai neturėjo daug pelno, nes jo dalį pasiimdavo amerikiečiai ir mums patiems likdavo apie milijoną, gal šiek tiek daugiau. Todėl net nemokėdavome dividendų, likdavo visoms rizikoms užklostyti ir investicijoms į ateitį.
Sočio olimpinėse žaidynėse buvote Lietuvos olimpinis atašė. Ar pamatėte sportininkų pasaulį kitomis akimis?
Be abejo. Ir kai kas nors kritiškai kalba apie mūsų sportininkų pasirodymą, aš jiems nepritariu.
Aš pats labai mėgstu slidinėti, tai darau apie dvidešimt metų, ant slidžių stoviu gana tvirtai. Todėl gerai žinau, ką reiškia, kai kalnų slidinėjimo varžybose turi startuoti koks devyniasdešimtas. Tai reiškia, kad važiuoji lyg arimu, o iš tavęs reikalauja kažkokių rezultatų.
Mano jaunystės laikais vyko natūrali atranka, žiemą tarp vaikų buvo didžiulė konkurencija, treneriams buvo iš ko pasirinkti. Pavyzdžiui, kai atstovavau rajonui, aš jau buvau parengtas būti sporto mokyklos auklėtiniu. Aišku, nežinia, ar iš manęs būtų išėjęs sportininkas, bet čia jau kitas klausimas. Tiek aš, tiek panašūs į mane buvome medžiaga, iš kurios buvo galima bandyti daryti profesionalų sportininką. Šiandien neturime iš ko rinktis. Dabar galimi talentai dažnai lieka net nepastebėti, nes negauna progos išmėginti tos sporto šakos, kurioje galėtų siekti aukštumų, neturi tam galimybių, nes dažniausiai į sportą ateina tik galintys sau leisti sportuoti.
Po Sočio olimpinių žaidynių kitaip žiūriu į sporto problemas, suprantu ir dailiojo čiuožimo bėdas – esame nedideli, labai sunku patiems užsiauginti aukščiausio lygio čiuožėjų.
Ar esate azartiškas sporto sirgalius?
Labai. Nuo jaunystės esu aistringas žaidimų – futbolo, krepšinio gerbėjas. Jautriai žiūriu varžybas, stipriai pasinervinu.
Kiek olimpinių žaidynių teko stebėti iš arti?
Pirmosios buvo 2004 m. Atėnuose. Buvau 2008-aisiais Pekine ir pernai Sočyje. Daugiau nevažiavau, nes tuo metu reikėdavo dirbti.
Gal sportininkais tapo jūsų vaikai?
Abu sūnūs sportiški, bet ne sportininkai, nors vaikystėje lankė krepšinio treniruotes. 30-metis Tomas dirba įmonės „Perlo paslaugos“ aptarnavimo srityje, o Andrius, kuriam šiemet bus 38-eri, turi savo verslą.
Ar dabar galite pasakyti, kad ištraukėte laimingą gyvenimo bilietą?
Visada atsidurdavau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kodėl taip atsitikdavo, nežinau. Didžiausius gyvenimo posūkius dariau visiškai tam nesiruošdamas. Gal dėl to, kad esu sportiškas, o sporte labai daug sprendimų priimami ekspromtu. Lyg kažkas pakuždėdavo, kad bus gerai. Mano gyvenime netrūko improvizacijos ir esu patenkintas tuo, kas iš to išėjo. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sportas turi pinigų. 1989 m. mano pasakyti žodžiai „noriu, kad Olimpinis komitetas turėtų pinigų“, išsipildė su kaupu.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
