Ingvaras Butautas 2015 m. lapkričio 17 d. 09:27 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Rankinis – net Everesto pašonėje

Sibiro sunkumus atlaikiusiam Gintautui Stasiulevičiui rankinis padėjo rasti gyvenimo kelią ir meilę.

Rožė ir Gintautas Stasiulevičiai kartu – jau 57 metai.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Rožė ir Gintautas Stasiulevičiai kartu – jau 57 metai.
   
Iš pradžių atrodė, kad Gintautas Stasiulevičius bus puikus futbolininkas. Prieš tarnybą sovietinėje kariuomenėje jis buvo kviečiamas į reprezentacinės to meto Lietuvos komandos Vilniaus „Spartako“ dublerius.

Tačiau įstojęs į Kauno kūno kultūros institutą jis atrado rankinį. Ir susiejo su juo tolesnį savo gyvenimą. Rankinis G. Stasiulevičiui padovanojo ir antrąją pusę – žymią rankinio vartininkę Rožę Krumcholcaitę-Stasiulevičienę. Kartu rankininkų šeima gyvena jau 57 metus.

Ir baigęs sportininko karjerą, kuri nebuvo labai ilga, G. Stasiulevičius tebegyveno rankiniu – buvo šios sporto šakos teisėjas, vėliau treneris. Treniravo Kauno „Žalgirio“ moterų komandą, Lietuvos moterų ir vyrų rinktines, Nepalo vyrų rinktinę, buvo mokslinės metodinės grupės, rengusios SSRS rankininkes Monrealio olimpinėms žaidynėms, vadovas, dukart olimpinės čempionės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės pirmasis treneris.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, G. Stasiulevičius dirbo Lietuvos rankinio federacijos prezidentu, buvo Europos rankinio federacijos vykdomojo komiteto narys.40 metų išdirbęs LKKI, mokslų daktaras G. Stasiulevičius parašė ne vieną sporto mokslo knygą. 

Lapkričio 17 d. jam sukanka 80 metų. 

Apie G. Stasiulevičiaus gyvenimo vingius – jo paties lūpomis.
 
Sibiras. Gimiau Kalvarijoje, bet 1941 m. antruoju ešelonu su mama ir seserimi iš Lietuvos buvau išvežtas į Sibirą. Tada man buvo penkeri. 1947 m. mama su mumis dviem iš Altajaus krašto pabėgo į Lietuvą. Lyg ir pavyko kažkaip įsikurti Lietuvoje, bet 1951 m. mamą ir seserį vėl išvežė. O aš tada buvau įformintas vaikų namuose. Į juos atėjo du vyrukai iš organų. Sėdime ant lovų, klausia: „Stasiulevičius yra?“ Jiems atsako: „Ne, tik Stasiulis.“ Kelerius metus vaikų namuose gyvenau Stasiulio pavarde. Mama ir sesuo iš Sibiro grįžo 1957-aisiais, o aš taip ir gyvenau Lietuvoje.
 
Kaip patekau į vaikų namus? Mama juose įsidarbino, o per pažįstamus ir mudu su seserimi ten įformino. Kad turėtume ir lovą, ir porciją. Juk buvome pabėgę iš Sibiro. Gyvenau vaikų namuose su mama.

Kadangi reikėjo, vaidinau nuskriaustą vaikų namų auklėtinį. Gyvenau vaikų namuose iki 1955 m., juose baigiau dailės vidurinę mokyklą, iš jų išėjau į kariuomenę.

Pradžia. Žaidžiau futbolą. Visi jaunuoliai tada jį žaidė. 1954 m. rudenį, artėjant pirmajam aštuonių miestų rankinio turnyrui Rygoje, iš KPI ir KKI studentų pradėjo formuoti rankinio komandą. Katedros vadovas
Valerijus Grešnovas mus jau buvo šiek tiek pamokęs rankinio. Kas žaidė futbolą, kas žaidė krepšinį – visus mus surinko. Ir liepą išvežė į Rygą. Tai buvo pirmoji Lietuvos rankininkų išvyka į oficialų turnyrą.  Žaidėme kitokį nei dabar – didįjį rankinį. Lauke, 11 prieš 11. Patys juokdavomės, sakydavome: „Einame žaisti futbolo rankomis.“

Kariuomenėje žiemą žaidžiau ledo ritulį. Trejus metus visiems išspardydavome užpakalius Šiaurės apygardoje. O vasarą man ir vienam vyrukui iš Rygos liepė suorganizuoti dalinio rankinio komandą. Laimėjome armijos apygardos pirmenybes. Buvau neoficialus komandos treneris.

Kai 1958-aisiais grįžau į Lietuvą, čia buvo jaučiamas labai didelis ledo ritulio pakilimas. Pradėjau žaisti KKI komandoje, o antrame kurse pakvietė į Kauno „Inkarą“. 1963-iaisiais iškovojome Lietuvos čempionų vardus. Pirmojoje TSRS tautų spartakiadoje atstovavau Lietuvos ledo ritulio rinktinei. 


 
Meilė. Jau 1956 m. Kauno „Žalgirio“ moterys pirmą kartą SSRS pirmenybėse iškovojo pirmąją vietą. Ruošdamosi 1959 m. SSRS čempionatui Odesoje, paprašė žaisti kontrolinėse rungtynėse su stojančiaisiais į KKI, bendra vyrų ir moterų komanda. O V. Grešnovas pažadėjo, kad tiems, kurie šį mačą sužais gerai, įskaitys kaip stojimo specialybės egzaminą. Per tas rungtynes buvo skirtas baudinys. Vartininkė Rožė Krumcholcaitė buvo 1956-ųjų čempionė, jau, galima sakyti, žvaigždė. Paklausiau: „Žvaigžde, į kokį kampą tau mesti?“ Neatsimenu, ką atsakė, mečiau. 

Po mačo priėjo juodvi su Elena Petkiene ir sako: „Tu nesijaudink, tave tikrai į institutą priims.“ Matyt, neblogai žaidžiau. Grįžo jos iš Odesos su medaliais. Ir Stasiulevičius Krumcholcaitę pakvietė vieno šokio, antro. O pavasarį susituokėme. 

Everestas. Iš Nepalo parsivežiau labai daug grafikos lakštų. Visų Katmandu templių, stulpų. Neseniai Nepale vyko didžiulis žemės drebėjimas. Ir tų objektų neliko. O pas mane Grinkiškyje kaba jų piešiniai, piešti iš originalo: Didysis varpas, Juodoji templė. Katmandu būdavo: kur atsistosi, ten grožis tų istorinių pastatų.

Vykau pagal UNESCO pagalbos besivystančioms šalims programą. Kadangi SSRS labai rėmė Nepalą, ruošė jam gydytojus, inžinierius, ji ten bandė įlįsti ir įkurti savo šnipinėjimo centrą. Tarp Indijos ir Kinijos.
Nepalas paprašė rankinio trenerio jų vyrų rinktinei. Man pasiūlė vykti į Angolą arba Nepalą. Pagalvojau: tegul patys su Kalašnikovo automatais į Angolą važiuoja, o aš pasižiūrėsiu į Everestą. Išsiuntė mane metams. Bet aš labai gerai sutariau su nepaliečiais, patikau jiems, todėl paprašė pratęsti mano sutartį dar metams, paskui – dar metams. Jiems didžiausią įspūdį darė tai, kad jau po pirmųjų metų su jais kalbėjausi nepaliečių kalba. Nors iš pradžių jų kalbos garsai man buvo panašūs į žuvų kikenimą. Žinojau, kad Nepalo rinktinės stovykla bus Lietuvoje, todėl mokiau juos lietuviškų žodžių: „du – vienas“, „noriu pieno“, „graži mergaitė“. Ir galiu pasakyti, kad jie buvo labai imlūs. Tie, kurie mokėjo anglų kalbą, tuoj pat ir lietuviškai pramoko. 
 
Atžalos. Dukra Asta žaidė Lietuvos moksleivių rinktinėje. Buvo labai perspektyvi, bet patyrė kelio traumą ir baigė sportuoti. Tačiau baigė KKI rankinio specializaciją. Vėliau su rankiniu nebuvo susijusi – ištekėjo, laimėjo žaliąją kortą ir išvyko į JAV. Dabar ji jau 17 metų ten gyvena. Dirba medicinos sesele didelėje ligoninėje. Mes su Rože lapkričio 14 dieną iškeliaujame pas ją švęsti mano 80-mečio. Dviem mėnesiams. Sūnus Gintautas taip pat baigė KKI, imtynių specializaciją. 
 
 Anūkė Ieva dirba radijo stotyje „Lietus“ ir veda laidą „Vilnius gyvai“ per TV3. Kaune turime dar vieną anūką Taurą, o JAV – dar du. Jauniausias anūkas, 11-metis Matas, yra Ilinojaus valstijos plaukimo rinktinės narys, plaukia savo amžiaus grupėje. Mūsų plaukimo treneriams parodžiau rezultatus, jie įvertino itin gerai.

Posūkis. Pirmo kurso pabaigoje per Kauno ir Vilniaus komandų rungtynes sporto halėje patyriau traumą. Kadangi koją vilkau su ramentu, V. Grešnovas man pareiškė: „Studente Stasiulevičiau, vis vien negalite žaisti. Imkite švilpuką ir pradėkite teisėjauti.“

Užsikrėčiau teisėjavimu. 1962 m. gavau sąjunginę kategoriją. O 1967–1969 m. vienintelis iš Lietuvos rankinio teisėjų trejus metus iš eilės buvau pripažintas geriausiu Sovietų Sąjungos arbitru.
 
Mano, kaip teisėjo, kilimas nutrūko, nes Lietuvos rankinio valstybinis treneris Janis Grinbergas labai mane spaudė, kad tapčiau treneriu.

Iš pradžių dirbau su Lietuvos žemės ūkio akademijos „Pilėnų“ vyrų ir moterų komandomis. Jos Lietuvos čempionate užėmė antrąją ir trečiąją vietas. Vėliau Stanislovas Stonkus pakvietė dirbti į KKI. 1966 m. atėjau į KKI ir ten išdirbau 40 metų.

1975-aisiais pradėjo bruzdėti Kauno „Žalgirio“ moterys, reikalauti algų. Kalbėjo, kad Fausta Bimbienė joms bloga trenerė. Tada J. Grinbergas mane pasikvietė į Vilnių sakydamas: „Mes čia apsitarėme – tu turi būti „Žalgirio“ treneriu.“ Man plaukai pasišiaušė, per anksti dar. „Nuo rytojaus“, – paliepė J. Grinbergas.
 
Patvirtino mane „Žalgirio“ treneriu, Faustą atleido. Komandai mane pristatė Kauno „Žalgirio“ pirmininkas Semionas Tokeris. Po to jam skambino iš Kauno partijos komiteto, teiravosi, kaip mane priėmė komanda. „Komanda priėmė normaliai, bet vienas negeras dalykas įvyko. Ją nusprendė palikti vartininkė. Rožė pareiškė: „Pas tokį durnių žaisti nenoriu...“ 

Olimpiada. Ruošiantis 1972 m. Monrealio olimpinėms žaidynėms prie kiekvienos olimpinės rinktinės buvo įkurtos mokslinės metodinės brigados. Jose dirbo pedagogai, medikai, biologai ir fiziologai. Maskva mane paskyrė tokios brigados vadovu. Beveik ketverius metus negyvenau Lietuvoje, o su rinktinės vyriausiuoju treneriu amžinatilsiu Igoriu Turčinu ruošėmės Monrealio olimpinėms žaidynėms.
 
Aišku, ne be mano pagalbos į rinktinę buvo priimta Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Aldona išvyko į olimpiadą ir pirmą kartą tapo olimpine čempione. Per kitą olimpiadą Maskvoje čempione tapo antrą kartą. Man, kaip jos pirmajam treneriui, suteikta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. 

Veikla. Visą vasarą gyvename Rožės tėviškėje Grinkiškyje. Turime šiek tiek žemės, kapstomės, auginame pomidorus ir cukinijas.

Rankiniu, aišku, domiuosi. Esu parašęs knygą „Rankinis: nuo pradžių iki 2004 metų“. Deja, nerandu rėmėjų, kas ją išleistų. Tai yra visa Lietuvos rankinio istorija.
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas