LFF informacija | 2010 m. rugsėjo 3 d. 18:03 |
![]() ![]() |
Baigtas futbolo akademijos projektas
Prieš dešimtmetį pradėto Nacionalinės futbolo akademijos projekto pabaiga Kaune pažymėta P. Vileišio aikštės atidarymu.
Prieš dešimtmetį prasidėjusio Nacionalinės futbolo akademijos projekto pabaiga penktadienį Kaune pažymėta memorialinės lentos atidengimo ir paminklo atidarymo P. Vileišio aikštėje ceremonija.
Iškilmingoje ceremonijoje grojo Kauno valstybinis choras, o pavykusiu projektu pasidžiaugė Kauno miesto ir Lietuvos futbolo federacijos vadovai bei kiti svečiai.
„Šį projektą kartu su miestu pradėjome prieš daugiau kaip dešimt metų. Pradžioje buvo tik maniežo pastatas su viena futbolo aikšte“, - sakė LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras, - „Dėkojame miesto vadovams, kurie savo laiku patikėjo mumis ir suprato, jog Akademija taps ne tik šalies futbolininkų kalve, bet ir miestiečių aktyvaus laisvalaikio vieta“.
Šiuo metu Nacionalinėje futbolo akademijoje gyvena ir mokosi daugiau kaip 40 jaunųjų futbolininkų iš visos šalies, kurie sudaro jaunimo futbolo rinktinių pagrindą ir ateityje papildys nacionalinės rinktinės sudėtį.
Akademijos aikštynai užimti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia treniruojasi mėgėjų ir profesionalų futbolo komandos, įvairaus amžiaus vaikai, vyksta įvairūs sporto bei masiniai renginiai, rengiami seminarai bei mokymai.
LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus teigimu, kai šiame sklype buvo kalamas pirmasis kuolelis, daugelis netikėjo, kad projektas bus toks sėkmingas ir jame futbolo infrastruktūra puikiai derės su aplinka, o žaisti turės galimybę tiek žmonių. „Įrodėme, jog bendradarbiaujant galima padaryti daug ir tuo pačiu gražinti miestą.“
LFF vadovas įteikė atminimo dovaną Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui. „Džiaugiuosi, kad išnuomojome šį sklypą Lietuvos futbolo federacijai ir vietą pavyko taip gražiai sutvarkyti. Tai – geras pavyzdys“, - kalbėjo miesto vadovas.
Anot J.Kvedaro, ši erdvė istoriškai labai svarbi dėl kelių priežasčių: „P. Vileišio aikštėje buvo surengtos pirmosios Dainų šventės, kurios yra laikomos UNESCO kultūros paveldo šedevru. Čia vyko Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės paradai. Deja, iš šios aikštės pajudėjo tremties ešelonai į Sibirą. Mūsų pareiga - išsaugoti šį atminimą, todėl sutvarkėme šią istorinę miesto erdvę ir įamžinome mūsų miesto ir tautos atminimą memorialinėje lentoje.“
Kauno tarybos narys, profesorius ir Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis pasakojo, kad P.Vileišio aikštėje vykę renginiai ir istoriniai įvykiai prisidėjo prie muzikinės kultūros naujo etapo ir raidos. „Noriu nuoširdžiai padėkoti LFF, kad ji surado lėšų ir galimybę padaryti šį monumentą. Jis išliks ir liudys tai, kas vyko šioje aikštėje. Taip pat linkiu, kad šiandien Kaune futbolo mėgėjai išvystų gražias rungtynes ir gražią Lietuvos rinktinės pergalę.“
Nacionalinės futbolo akademijos (arba Jaunimo techninio tobulinimo centro) projekto pradžia yra laikoma 1999 metų pabaiga, kai buvo pradėtas statyti futbolo maniežas P. Vileišio aikštėje Kaune (užbaigtas 2001 metais).
2002 metais maniežo 2-ame aukšte buvo įrengta konferencijų salė, medicinos punktas, papildomos sanitarinės patalpos bei metodinis kabinetas. Tais pačiais metais prie maniežo LFF įrengė pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštę, leidžiančią žymiai išplėsti futbolo sezoną lauko sąlygomis.
2005-2007 metais centras buvo modernizuotas - prie maniežo pastatytas 5 aukštų techninio aprūpinimo priestatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikščių poreikius; medicinos punktas; treniruoklių salė; kompiuterių klasė nuotoliniam mokymui vykdyti; papildomos sanitarinės ir dušo patalpos; sandėliavimo ir saugojimo patalpos; dviviečiai ir vienviečiai kambariai 60 sportininkų ir treneriams.
Bazė taip pat pasipildė nepilnų matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikšte (90x45m) ir nepilnų matmenų natūralios dangos treniruočių aikšte (105x37m).
LFF 2007 metais Jaunimo techninio tobulinimo centre įkūrė Nacionalinę futbolo akademiją talentingiems jauniesiems futbolininkams. Šiuo metu ji yra vienintelė tokia šalyje.
2008 metais prie pagrindinės aikštės įrengta 500 sėdimų vietų tribūna ir 2 persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikštyną. Tai leido pagrindinėje aikštėje žaisti oficialias LFF I lygos rungtynes.
2009 metais pastatyta pirmoji skulptūra skirta Lietuvos futbolui – „Jaunasis futbolininkas“.
Dėl padidėjusio centro apkrovimo, 2009-2010 metais LFF įrengė dar vieną dirbtinės dangos treniruočių aikštę (93x63m), naujai įrengta parkavimo aikštelė, sutvarkyta teritorija bei visuomeninė erdvė ties paminklu Dainų šventei. Šios erdvės sutvarkymui LFF skyrė 2,7 mln. litų.
2010 metais pakeista pagrindinės aikštės danga.
Bendra LFF investicijų suma į šį projektą siekia – 20 mln. litų.
Iškilmingoje ceremonijoje grojo Kauno valstybinis choras, o pavykusiu projektu pasidžiaugė Kauno miesto ir Lietuvos futbolo federacijos vadovai bei kiti svečiai.
„Šį projektą kartu su miestu pradėjome prieš daugiau kaip dešimt metų. Pradžioje buvo tik maniežo pastatas su viena futbolo aikšte“, - sakė LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras, - „Dėkojame miesto vadovams, kurie savo laiku patikėjo mumis ir suprato, jog Akademija taps ne tik šalies futbolininkų kalve, bet ir miestiečių aktyvaus laisvalaikio vieta“.
Šiuo metu Nacionalinėje futbolo akademijoje gyvena ir mokosi daugiau kaip 40 jaunųjų futbolininkų iš visos šalies, kurie sudaro jaunimo futbolo rinktinių pagrindą ir ateityje papildys nacionalinės rinktinės sudėtį.
Akademijos aikštynai užimti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia treniruojasi mėgėjų ir profesionalų futbolo komandos, įvairaus amžiaus vaikai, vyksta įvairūs sporto bei masiniai renginiai, rengiami seminarai bei mokymai.
LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus teigimu, kai šiame sklype buvo kalamas pirmasis kuolelis, daugelis netikėjo, kad projektas bus toks sėkmingas ir jame futbolo infrastruktūra puikiai derės su aplinka, o žaisti turės galimybę tiek žmonių. „Įrodėme, jog bendradarbiaujant galima padaryti daug ir tuo pačiu gražinti miestą.“
LFF vadovas įteikė atminimo dovaną Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui. „Džiaugiuosi, kad išnuomojome šį sklypą Lietuvos futbolo federacijai ir vietą pavyko taip gražiai sutvarkyti. Tai – geras pavyzdys“, - kalbėjo miesto vadovas.
Anot J.Kvedaro, ši erdvė istoriškai labai svarbi dėl kelių priežasčių: „P. Vileišio aikštėje buvo surengtos pirmosios Dainų šventės, kurios yra laikomos UNESCO kultūros paveldo šedevru. Čia vyko Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės paradai. Deja, iš šios aikštės pajudėjo tremties ešelonai į Sibirą. Mūsų pareiga - išsaugoti šį atminimą, todėl sutvarkėme šią istorinę miesto erdvę ir įamžinome mūsų miesto ir tautos atminimą memorialinėje lentoje.“
Kauno tarybos narys, profesorius ir Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis pasakojo, kad P.Vileišio aikštėje vykę renginiai ir istoriniai įvykiai prisidėjo prie muzikinės kultūros naujo etapo ir raidos. „Noriu nuoširdžiai padėkoti LFF, kad ji surado lėšų ir galimybę padaryti šį monumentą. Jis išliks ir liudys tai, kas vyko šioje aikštėje. Taip pat linkiu, kad šiandien Kaune futbolo mėgėjai išvystų gražias rungtynes ir gražią Lietuvos rinktinės pergalę.“
Nacionalinės futbolo akademijos (arba Jaunimo techninio tobulinimo centro) projekto pradžia yra laikoma 1999 metų pabaiga, kai buvo pradėtas statyti futbolo maniežas P. Vileišio aikštėje Kaune (užbaigtas 2001 metais).
2002 metais maniežo 2-ame aukšte buvo įrengta konferencijų salė, medicinos punktas, papildomos sanitarinės patalpos bei metodinis kabinetas. Tais pačiais metais prie maniežo LFF įrengė pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštę, leidžiančią žymiai išplėsti futbolo sezoną lauko sąlygomis.
2005-2007 metais centras buvo modernizuotas - prie maniežo pastatytas 5 aukštų techninio aprūpinimo priestatas, kuriame įrengtos persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikščių poreikius; medicinos punktas; treniruoklių salė; kompiuterių klasė nuotoliniam mokymui vykdyti; papildomos sanitarinės ir dušo patalpos; sandėliavimo ir saugojimo patalpos; dviviečiai ir vienviečiai kambariai 60 sportininkų ir treneriams.
Bazė taip pat pasipildė nepilnų matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikšte (90x45m) ir nepilnų matmenų natūralios dangos treniruočių aikšte (105x37m).
LFF 2007 metais Jaunimo techninio tobulinimo centre įkūrė Nacionalinę futbolo akademiją talentingiems jauniesiems futbolininkams. Šiuo metu ji yra vienintelė tokia šalyje.
2008 metais prie pagrindinės aikštės įrengta 500 sėdimų vietų tribūna ir 2 persirengimo patalpos, skirtos aptarnauti lauko aikštyną. Tai leido pagrindinėje aikštėje žaisti oficialias LFF I lygos rungtynes.
2009 metais pastatyta pirmoji skulptūra skirta Lietuvos futbolui – „Jaunasis futbolininkas“.
Dėl padidėjusio centro apkrovimo, 2009-2010 metais LFF įrengė dar vieną dirbtinės dangos treniruočių aikštę (93x63m), naujai įrengta parkavimo aikštelė, sutvarkyta teritorija bei visuomeninė erdvė ties paminklu Dainų šventei. Šios erdvės sutvarkymui LFF skyrė 2,7 mln. litų.
2010 metais pakeista pagrindinės aikštės danga.
Bendra LFF investicijų suma į šį projektą siekia – 20 mln. litų.
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.