Lina Daugėlaitė | 2016 m. balandžio 29 d. 13:08 |
![]() ![]() |
Diplomatų slaptažodis – sportas
Diplomatas Darius Degutis ne sykį įsitikino, kad sportininkai padeda šalims tirpdyti nepasitikėjimo sienas. Nors dėl Lietuvos futbolo jam teko raudonuoti.
Darius Degutis – patyręs diplomatas, per savo profesinę karjerą buvęs Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje ir Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje, dirbęs Danijoje, JAV ir kitose šalyse. Tačiau, prieš pradėdamas plaukioti diplomatijos vandenyse, D. Degutis plaukiojo valtimi. Ne paprasta – akademine. Irklavimas buvo ta sporto šaka, kurią nuo mažumės sportiškas ir ne vieną sporto šaką išbandęs vaikinas kultivavo ilgiausiai. Tačiau galiausiai paliko ir irklavimą – pasirinko mokslus, be to, kai jauną jų trenerį Vytautą Milių paėmė į karinę tarnybą, jis su draugais pasijuto tarsi našlaitis.
Tačiau atsisveikinimas su irklavimu nevirto sportavimo pabaiga. Nors diplomatinis darbas mėtė iš vienos šalies į kitą, D. Degučio ryšiai su sportu, bėgant metams, regis, tik stiprėja: fizinis krūvis septynis kartus per savaitę, siekiant palaikyti sportinę formą, ir kasdienis darbas, kai, pasitelkus diplomatinius ryšius, galima ištiesti pagalbos ranką Lietuvos sportininkams ar aukštai iškėlus Lietuvos sporto vėliavą nešti pasauliui žinią apie mus, lietuvius.
„Nesuklysiu pasakęs, kad sportas – tai bendrasis labiausiai paplitęs, visas tautas ir žemynus apimantis vardiklis. Mes neturime pasaulinio lygio įmonių, tokių kaip skandinavų „Volvo“ ar „Nokia“ arba olandų „Philips“. Turime unikalų istorinį, kultūrinį paveldą, bet nėra tokių vardų, kurie iškart asocijuotųsi su Lietuva. Bet Lietuva turi sportą. Jis suteikia labai daug. Ir pagrindas Lietuvai garsinti – krepšinis“, – teigia diplomatas.
Su krepšinio vėliava
25 metus diplomatiniam darbui atidavęs D. Degutis pastarąjį kartą ambasadoriaus pareigas ėjo Izraelyje. Slaptažodžiu, kuris tirpdydavo ledus ir atverdavo izraeliečių širdis, jam tapo žodis „Šaras“. Šiandien Kauno „Žalgirio“ stratego kostiumą vilkintis Š. Jasikevičius 2003–2005 m. padėjo siekti pergalių Tel Avivo „Maccabi“, bet žydų žemėje jis legenda iki šiol.
„Žinoma, prieš tai reikia išsiaiškinti, ar tavo pašnekovas yra „Maccabi“, ar „Hapoel“ sirgalius – tai dvi rimtos stovyklos, – diplomatinių įgūdžių reikia ir kalbant sporto temomis. – Bet Šarūno Jasikevičiaus palikimas Izraelyje milžiniškas. Ne visi vienodai žino, kur ta Lietuva, bet užtekdavo ištarti „Šaras“, ir tu čia savas“, – šypsosi D. Degutis. Lankydamasis pas Izraelio premjerą jis visada su juo aptardavo, kaip sekasi Š. Jasikevičiui ar Arvydui Saboniui.
Per diplomatinio darbo metus D. Degutis įsitikino, kad geriausiai pasaulyje Lietuvą galima pristatyti kalbant krepšinio kalba – mūsų krepšininkai ir krepšinio laimėjimai pasaulyje garsūs. Štai Amerikoje „neetatiniai padėjėjai“ buvo NBA rungtyniavę A. Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas. Diplomatas prisimena, kaip vienų rungtynių, kuriose žaidė A. Sabonis, pratęsimas buvo Vašingtono spaudos puslapiuose. Jie skelbė apie kelių šimtų lietuvių armiją, atėjusią palaikyti A. Sabonio. „Tokios reklamos nenupirksi už jokius pinigus jokiuose laikraščiuose, žurnaluose, CNN ar BBC kanaluose“, – teigia jis.
Ir nors geriausiai žinomi mūsų krepšininkai, kitų sporto šakų atstovai, pasiekę aukštumų, taip pat nepraslysta pasauliui pro akis. „Ambasadoje Vašingtone organizavome priėmimą prezidento Valdaus Adamkaus vizito proga. Buvo sukviesta daug žmonių – kongresmenų, senatorių, diplomatų, lietuvių bendruomenės atstovų. Krepšininkai negalėjo atvykti, nes kaip tik tuo metu buvo NBA lokautas, bet atvyko mūsų ledo ritulininkai Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis, tuo metu buvę pačiame jėgų žydėjime. Nors ledo ritulys Amerikoje populiarumu neprilygsta nei krepšiniui, nei amerikietiškajam futbolui, antras populiariausias vakaro žmogus po prezidento V. Adamkaus buvo D. Kasparaitis. Visi amerikiečiai jį žinojo ir nustebę aikčiojo supratę, kad Darius iš Lietuvos“, – pavyzdžiais kalba diplomatas.
D. Degutis pabrėžia, kad kiekvieno sportininko indėlis ir laimėjimas – milžiniškas ir unikalus kapitalas. „Tai daug daugiau nei vien tik jų asmeninis laimėjimas, nei jų aukso medalis. Tai – Lietuva. Ir kai per apdovanojimus pakyla trispalvė, visiems lietuviams, kad ir kur jie būtų, tai yra didžiulis pasididžiavimas ir milžiniškas Lietuvos pristatymas. O mums, diplomatams, kiekviena gera žinia apie Lietuvos sportą – aukso vertės“, – teigia D. Degutis, ragindamas jaunimą nebijoti vargo sportuojant ir siekiant užsibrėžto tikslo.
Nuogas karalius
Dėmesys Lietuvai pirmuosiuose spaudos puslapiuose garantuotas, kai mūsų futbolo rinktinė žaidžia atrankos rungtynes su pasaulio grandais. „Kai Lietuvos rinktinė gauna galimybę žaisti su Anglijos, Ispanijos ar Italijos rinktinėmis, mes iš karto patenkame tose šalyse į pirmuosius puslapius. Kitais atvejais, net ir su krepšinio pergalėmis, ten atsidurti mums sunku. Nekalbu apie ekonominius ar kultūros laimėjimus – su jais nelengva patekti į bendrą visuomenės stebėjimo lauką“, – tikina D. Degutis, 15 metų gyvenęs užsienyje. Tiesa, žinios apie futbolą Lietuvoje – su dideliu kartėlio prieskoniu. Lietuvos diplomatas neslepia, kad ne kartą teko raudonuoti, teisintis dėl nuogo sporto karaliaus Lietuvoje ir dėl to, kad Lietuva – vienintelė ES narė, neturinti normalaus stadiono. Ambasadorių būreliuose prasidėjus pokalbiams apie futbolą, D. Degučiui dažnai tenka tyliai pasišalinti iš jo ar negirdomis nuleisti nepatogius klausimus. „Iki šių dienų mus vejasi ispanų ar anglų komentarai apie baisias treniruočių ir rungtynių sąlygas Lietuvoje, kai stadionas buvo palygintas su bulvių lauku...“ – seną gėdą prisimena diplomatas.
Nuo to įsimintino ispanų vizito prabėgo ne vieneri metai, bet priimant svečius Lietuvoje pasigirti futbolo laimėjimais ar bent stadionu ir šiandien dar nėra kaip. D. Degutis prisimena, kaip praėjusiais metais atvykę į mūsų šalį pasaulinio masto verslininkai litvakai iš PAR pakeitė planus vien dėl to, kad pamatytų Lietuvos ir Anglijos rinktinių susitikimą. Kaip svetingas šeimininkas, diplomatas, žinoma, parūpino bilietus, tačiau daugiau kuo nudžiuginti svečių negalėjo: „Jie žiūri į tave, šypsosi, bet matai, kad tiems žmonėms tiesiog nepatogu už tave. Mačiau daug klaustukų akyse – kur mes, kas čia vyksta, kokios mokyklos stadione esame?.. Futbolas – savotiška mūsų diplomatų dilema. Kai kalbama apie futbolą, siekiant išsisukti iš nepatogios padėties, tenka gudrauti užsimenant, kad esu ir „Liverpool“ sirgalius, ir taip nukreipti kalbą nuo Lietuvos futbolo bėdų.“

Tiltas tarp šalių
Būdamas ambasadoriumi PAR, D. Degutis padėjo Lietuvos regbio federacijai užmegzti ryšius su kolegomis iš šios Afrikos valstybės. Taip lietuviai sulaukė ne vieno PAR regbio specialisto pagalbos, o talentingi Lietuvos jaunuoliai šiandien turi galimybę gyventi ir treniruotis šioje regbio šalyje.
Lietuviai afrikiečiams taip pat neliko skolingi – krepšinio žiniomis PAR dalijosi Lietuvos krepšinio treneriai, mūsų šalyje krepšinio žinių sėmėsi PAR krepšininkas. „Tai projektas, kurį pavadinome „Tiltu“. Tiltu, sujungiančiu dvi šalis ir per sportą padedančiu vėl susigrąžinti daug žymių PAR litvakų, kurių seneliai prieš šimtą metų išvyko iš Lietuvos. Taip atkuriame ryšius, tarsi uždarome istorijos ratą“, – džiaugiasi diplomatas.
Regbis – ne vienintelė sporto šaka, sulaukusi pagalbos iš šios tolimos Afrikos valstybės. Kartais ta pagalba ateina labai netikėtai. Per Londono olimpines žaidynes, vykstant sportinio ėjimo varžyboms, Lietuvos ambasadoriui paskambino vienas žymiausių pasaulyje verslininkų, PAR litvakas. „Jis buvęs profesionalus ėjikas, PAR rinktinės narys. Vyras žiūrėjo tas varžybas Londone ir atsidūrė šalia žmonių su Lietuvos vėliava – norėjo, kad paprašyčiau, jog šie kartu nusifotografuotų. Tai buvo mūsų sportinio ėjimo rinktinės treneriai“, – pasakoja D. Degutis. Istorijos pradžia su nuotrauka virto Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės stovykla PAR, kurią finansavo minėtas verslininkas. O šio verslininko globojamas geriausias PAR ėjikas praėjusiais metais treniravosi ir dalyvavo varžybose Lietuvoje.
Per gyvenimą – ristele
D. Degučio pamėgtų sporto šakų spektras platus. Su kai kuriomis iš jų gyvenimas jau išskyrė. Štai vieno nusileidimo nuo kalno metu plyšę raiščiai privertė jį visam laikui padėti į šoną slides, bėgantys metai iš sporto šakų sąrašo išbraukė krepšinį ir futbolą, nes vyras vadovaujasi principu, kad sulaukus 45-erių kontaktines sporto šakas reikia palikti jaunesniems. „Anksčiau nuvykęs į bet kurią šalį dirbti pirmiausia skambindavau į Vokietijos ambasadą ir prašydavau, kad mane sujungtų su futbolo komandos kapitonu. Ir sekretorė sujungdavo!“ – šypsosi D. Degutis, kurį vokiečiai mielai priimdavo į savo komandą. Atminimui liko nuotraukų, kuriose jis su Vokietijos rinktinės marškinėliais.
Šiandien D. Degutis kiekvieną darbo dieną 6 val. ryto aunasi bėgimo batelius ir įveikia penkis šešis kilometrus. Ne išimtis ir savaitgalis, tik tuomet bėgimas būna vėlyvesnis, o kompaniją jam palaiko žmona Nida. „Turiu prisiimti kaltę sau, – šypsosi vyras, paklaustas, kuris iš sutuoktinių užkrėtė kitą bėgimo liga. – Mano žmona gali būti pavyzdys tiems, kurie sako, kad bėgimas – ne jiems.“ Nuo mokyklos laikų bėgioti nemėgusi N. Degutienė šiandien savo vyrui palaiko kompaniją ne tik bėgdama kartu rytais, bet ir mielai dalyvaudama varžybose.
Šios kasdienės rutinos nesutrikdo ir komandiruotės – lagamine visada yra vietos sportiniams bateliams. O dienotvarkėje – laiko pasidomėti, ar mieste, į kurį keliauja, nevyksta varžybos. Varžymosi elementas – svarbi bėgimo dalis: „Jeigu yra galimybė, visada stengiuosi dalyvauti varžybose, susisiekti su organizatoriais, kad jie žinotų, jog yra svečias iš Lietuvos. Izraelyje, kur klimatas itin palankus sportuoti, bėgimai vyksta dažnai. Bėgimo organizatoriai visada žinodavo, kad yra Lietuvos ambasadorius. Tai padėdavo megzti ryšius. O juk toks mūsų diplomatų tikslas.“
Bene patogiausia diplomatiniams pokalbiams sporto šaka – golfas, kai galima ramiai ir maloniai leidžiant laiką gamtoje aptarti aktualias temas. Tačiau ten trūksta veiksmo, todėl golfą D. Degutis bandė tik kartą. Jis džiaugiasi, kad tarp diplomatų, kaip ir apskritai pasaulyje, sparčiai populiarėja bėgimas. Plinta ir nauja mada – organizuoti verslo susitikimus bėgant. Tai jis pats sėkmingai praktikavo Izraelyje: „Užuot sėdėję ir dvi valandas pietavę ar šnekėję kabinete, mes susitardavome pabėgioti. Kaip sakau, tai bėgimas pokalbio ritmu. Jeigu tavo partneris panašaus fizinio pasirengimo, gali ir 10, ir 15, ir 20 km bėgti, pakalbėti apie reikalus, šeimą, kasdienius rūpesčius.“
Bėgimas šiandien – bene didžiausia D. Degučio aistra, tačiau sportiškas vyras randa laiko ir kitiems pomėgiams – porą kartų per savaitę jis su žmona lankosi sporto klube, plaukioja, užsiima joga, žaidžia tenisą. Pasak diplomato, gerą savijautą ir darbingumą garantuoja reguliarus sportas: „Sportas suteikia tai, kas visada gyvenime praverčia, t. y. vidinę mobilizaciją, pareigos jausmą, disciplinuotumą, atsparumą darbe, esant nemažiems krūviams“. Sporto aktualijos diplomatijos užkulisiuose neretai tampa atspirties tašku, padedančiu rasti sutarimą, kai nuomonės darbiniais klausimais išsiskiria.
Tačiau atsisveikinimas su irklavimu nevirto sportavimo pabaiga. Nors diplomatinis darbas mėtė iš vienos šalies į kitą, D. Degučio ryšiai su sportu, bėgant metams, regis, tik stiprėja: fizinis krūvis septynis kartus per savaitę, siekiant palaikyti sportinę formą, ir kasdienis darbas, kai, pasitelkus diplomatinius ryšius, galima ištiesti pagalbos ranką Lietuvos sportininkams ar aukštai iškėlus Lietuvos sporto vėliavą nešti pasauliui žinią apie mus, lietuvius.
„Nesuklysiu pasakęs, kad sportas – tai bendrasis labiausiai paplitęs, visas tautas ir žemynus apimantis vardiklis. Mes neturime pasaulinio lygio įmonių, tokių kaip skandinavų „Volvo“ ar „Nokia“ arba olandų „Philips“. Turime unikalų istorinį, kultūrinį paveldą, bet nėra tokių vardų, kurie iškart asocijuotųsi su Lietuva. Bet Lietuva turi sportą. Jis suteikia labai daug. Ir pagrindas Lietuvai garsinti – krepšinis“, – teigia diplomatas.
Su krepšinio vėliava
25 metus diplomatiniam darbui atidavęs D. Degutis pastarąjį kartą ambasadoriaus pareigas ėjo Izraelyje. Slaptažodžiu, kuris tirpdydavo ledus ir atverdavo izraeliečių širdis, jam tapo žodis „Šaras“. Šiandien Kauno „Žalgirio“ stratego kostiumą vilkintis Š. Jasikevičius 2003–2005 m. padėjo siekti pergalių Tel Avivo „Maccabi“, bet žydų žemėje jis legenda iki šiol.
„Žinoma, prieš tai reikia išsiaiškinti, ar tavo pašnekovas yra „Maccabi“, ar „Hapoel“ sirgalius – tai dvi rimtos stovyklos, – diplomatinių įgūdžių reikia ir kalbant sporto temomis. – Bet Šarūno Jasikevičiaus palikimas Izraelyje milžiniškas. Ne visi vienodai žino, kur ta Lietuva, bet užtekdavo ištarti „Šaras“, ir tu čia savas“, – šypsosi D. Degutis. Lankydamasis pas Izraelio premjerą jis visada su juo aptardavo, kaip sekasi Š. Jasikevičiui ar Arvydui Saboniui.
Per diplomatinio darbo metus D. Degutis įsitikino, kad geriausiai pasaulyje Lietuvą galima pristatyti kalbant krepšinio kalba – mūsų krepšininkai ir krepšinio laimėjimai pasaulyje garsūs. Štai Amerikoje „neetatiniai padėjėjai“ buvo NBA rungtyniavę A. Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas. Diplomatas prisimena, kaip vienų rungtynių, kuriose žaidė A. Sabonis, pratęsimas buvo Vašingtono spaudos puslapiuose. Jie skelbė apie kelių šimtų lietuvių armiją, atėjusią palaikyti A. Sabonio. „Tokios reklamos nenupirksi už jokius pinigus jokiuose laikraščiuose, žurnaluose, CNN ar BBC kanaluose“, – teigia jis.
Ir nors geriausiai žinomi mūsų krepšininkai, kitų sporto šakų atstovai, pasiekę aukštumų, taip pat nepraslysta pasauliui pro akis. „Ambasadoje Vašingtone organizavome priėmimą prezidento Valdaus Adamkaus vizito proga. Buvo sukviesta daug žmonių – kongresmenų, senatorių, diplomatų, lietuvių bendruomenės atstovų. Krepšininkai negalėjo atvykti, nes kaip tik tuo metu buvo NBA lokautas, bet atvyko mūsų ledo ritulininkai Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis, tuo metu buvę pačiame jėgų žydėjime. Nors ledo ritulys Amerikoje populiarumu neprilygsta nei krepšiniui, nei amerikietiškajam futbolui, antras populiariausias vakaro žmogus po prezidento V. Adamkaus buvo D. Kasparaitis. Visi amerikiečiai jį žinojo ir nustebę aikčiojo supratę, kad Darius iš Lietuvos“, – pavyzdžiais kalba diplomatas.
D. Degutis pabrėžia, kad kiekvieno sportininko indėlis ir laimėjimas – milžiniškas ir unikalus kapitalas. „Tai daug daugiau nei vien tik jų asmeninis laimėjimas, nei jų aukso medalis. Tai – Lietuva. Ir kai per apdovanojimus pakyla trispalvė, visiems lietuviams, kad ir kur jie būtų, tai yra didžiulis pasididžiavimas ir milžiniškas Lietuvos pristatymas. O mums, diplomatams, kiekviena gera žinia apie Lietuvos sportą – aukso vertės“, – teigia D. Degutis, ragindamas jaunimą nebijoti vargo sportuojant ir siekiant užsibrėžto tikslo.
Nuogas karalius
Dėmesys Lietuvai pirmuosiuose spaudos puslapiuose garantuotas, kai mūsų futbolo rinktinė žaidžia atrankos rungtynes su pasaulio grandais. „Kai Lietuvos rinktinė gauna galimybę žaisti su Anglijos, Ispanijos ar Italijos rinktinėmis, mes iš karto patenkame tose šalyse į pirmuosius puslapius. Kitais atvejais, net ir su krepšinio pergalėmis, ten atsidurti mums sunku. Nekalbu apie ekonominius ar kultūros laimėjimus – su jais nelengva patekti į bendrą visuomenės stebėjimo lauką“, – tikina D. Degutis, 15 metų gyvenęs užsienyje. Tiesa, žinios apie futbolą Lietuvoje – su dideliu kartėlio prieskoniu. Lietuvos diplomatas neslepia, kad ne kartą teko raudonuoti, teisintis dėl nuogo sporto karaliaus Lietuvoje ir dėl to, kad Lietuva – vienintelė ES narė, neturinti normalaus stadiono. Ambasadorių būreliuose prasidėjus pokalbiams apie futbolą, D. Degučiui dažnai tenka tyliai pasišalinti iš jo ar negirdomis nuleisti nepatogius klausimus. „Iki šių dienų mus vejasi ispanų ar anglų komentarai apie baisias treniruočių ir rungtynių sąlygas Lietuvoje, kai stadionas buvo palygintas su bulvių lauku...“ – seną gėdą prisimena diplomatas.
Nuo to įsimintino ispanų vizito prabėgo ne vieneri metai, bet priimant svečius Lietuvoje pasigirti futbolo laimėjimais ar bent stadionu ir šiandien dar nėra kaip. D. Degutis prisimena, kaip praėjusiais metais atvykę į mūsų šalį pasaulinio masto verslininkai litvakai iš PAR pakeitė planus vien dėl to, kad pamatytų Lietuvos ir Anglijos rinktinių susitikimą. Kaip svetingas šeimininkas, diplomatas, žinoma, parūpino bilietus, tačiau daugiau kuo nudžiuginti svečių negalėjo: „Jie žiūri į tave, šypsosi, bet matai, kad tiems žmonėms tiesiog nepatogu už tave. Mačiau daug klaustukų akyse – kur mes, kas čia vyksta, kokios mokyklos stadione esame?.. Futbolas – savotiška mūsų diplomatų dilema. Kai kalbama apie futbolą, siekiant išsisukti iš nepatogios padėties, tenka gudrauti užsimenant, kad esu ir „Liverpool“ sirgalius, ir taip nukreipti kalbą nuo Lietuvos futbolo bėdų.“

Tiltas tarp šalių
Būdamas ambasadoriumi PAR, D. Degutis padėjo Lietuvos regbio federacijai užmegzti ryšius su kolegomis iš šios Afrikos valstybės. Taip lietuviai sulaukė ne vieno PAR regbio specialisto pagalbos, o talentingi Lietuvos jaunuoliai šiandien turi galimybę gyventi ir treniruotis šioje regbio šalyje.
Lietuviai afrikiečiams taip pat neliko skolingi – krepšinio žiniomis PAR dalijosi Lietuvos krepšinio treneriai, mūsų šalyje krepšinio žinių sėmėsi PAR krepšininkas. „Tai projektas, kurį pavadinome „Tiltu“. Tiltu, sujungiančiu dvi šalis ir per sportą padedančiu vėl susigrąžinti daug žymių PAR litvakų, kurių seneliai prieš šimtą metų išvyko iš Lietuvos. Taip atkuriame ryšius, tarsi uždarome istorijos ratą“, – džiaugiasi diplomatas.
Regbis – ne vienintelė sporto šaka, sulaukusi pagalbos iš šios tolimos Afrikos valstybės. Kartais ta pagalba ateina labai netikėtai. Per Londono olimpines žaidynes, vykstant sportinio ėjimo varžyboms, Lietuvos ambasadoriui paskambino vienas žymiausių pasaulyje verslininkų, PAR litvakas. „Jis buvęs profesionalus ėjikas, PAR rinktinės narys. Vyras žiūrėjo tas varžybas Londone ir atsidūrė šalia žmonių su Lietuvos vėliava – norėjo, kad paprašyčiau, jog šie kartu nusifotografuotų. Tai buvo mūsų sportinio ėjimo rinktinės treneriai“, – pasakoja D. Degutis. Istorijos pradžia su nuotrauka virto Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės stovykla PAR, kurią finansavo minėtas verslininkas. O šio verslininko globojamas geriausias PAR ėjikas praėjusiais metais treniravosi ir dalyvavo varžybose Lietuvoje.
Per gyvenimą – ristele
D. Degučio pamėgtų sporto šakų spektras platus. Su kai kuriomis iš jų gyvenimas jau išskyrė. Štai vieno nusileidimo nuo kalno metu plyšę raiščiai privertė jį visam laikui padėti į šoną slides, bėgantys metai iš sporto šakų sąrašo išbraukė krepšinį ir futbolą, nes vyras vadovaujasi principu, kad sulaukus 45-erių kontaktines sporto šakas reikia palikti jaunesniems. „Anksčiau nuvykęs į bet kurią šalį dirbti pirmiausia skambindavau į Vokietijos ambasadą ir prašydavau, kad mane sujungtų su futbolo komandos kapitonu. Ir sekretorė sujungdavo!“ – šypsosi D. Degutis, kurį vokiečiai mielai priimdavo į savo komandą. Atminimui liko nuotraukų, kuriose jis su Vokietijos rinktinės marškinėliais.
Šiandien D. Degutis kiekvieną darbo dieną 6 val. ryto aunasi bėgimo batelius ir įveikia penkis šešis kilometrus. Ne išimtis ir savaitgalis, tik tuomet bėgimas būna vėlyvesnis, o kompaniją jam palaiko žmona Nida. „Turiu prisiimti kaltę sau, – šypsosi vyras, paklaustas, kuris iš sutuoktinių užkrėtė kitą bėgimo liga. – Mano žmona gali būti pavyzdys tiems, kurie sako, kad bėgimas – ne jiems.“ Nuo mokyklos laikų bėgioti nemėgusi N. Degutienė šiandien savo vyrui palaiko kompaniją ne tik bėgdama kartu rytais, bet ir mielai dalyvaudama varžybose.
Šios kasdienės rutinos nesutrikdo ir komandiruotės – lagamine visada yra vietos sportiniams bateliams. O dienotvarkėje – laiko pasidomėti, ar mieste, į kurį keliauja, nevyksta varžybos. Varžymosi elementas – svarbi bėgimo dalis: „Jeigu yra galimybė, visada stengiuosi dalyvauti varžybose, susisiekti su organizatoriais, kad jie žinotų, jog yra svečias iš Lietuvos. Izraelyje, kur klimatas itin palankus sportuoti, bėgimai vyksta dažnai. Bėgimo organizatoriai visada žinodavo, kad yra Lietuvos ambasadorius. Tai padėdavo megzti ryšius. O juk toks mūsų diplomatų tikslas.“
Bene patogiausia diplomatiniams pokalbiams sporto šaka – golfas, kai galima ramiai ir maloniai leidžiant laiką gamtoje aptarti aktualias temas. Tačiau ten trūksta veiksmo, todėl golfą D. Degutis bandė tik kartą. Jis džiaugiasi, kad tarp diplomatų, kaip ir apskritai pasaulyje, sparčiai populiarėja bėgimas. Plinta ir nauja mada – organizuoti verslo susitikimus bėgant. Tai jis pats sėkmingai praktikavo Izraelyje: „Užuot sėdėję ir dvi valandas pietavę ar šnekėję kabinete, mes susitardavome pabėgioti. Kaip sakau, tai bėgimas pokalbio ritmu. Jeigu tavo partneris panašaus fizinio pasirengimo, gali ir 10, ir 15, ir 20 km bėgti, pakalbėti apie reikalus, šeimą, kasdienius rūpesčius.“
Bėgimas šiandien – bene didžiausia D. Degučio aistra, tačiau sportiškas vyras randa laiko ir kitiems pomėgiams – porą kartų per savaitę jis su žmona lankosi sporto klube, plaukioja, užsiima joga, žaidžia tenisą. Pasak diplomato, gerą savijautą ir darbingumą garantuoja reguliarus sportas: „Sportas suteikia tai, kas visada gyvenime praverčia, t. y. vidinę mobilizaciją, pareigos jausmą, disciplinuotumą, atsparumą darbe, esant nemažiems krūviams“. Sporto aktualijos diplomatijos užkulisiuose neretai tampa atspirties tašku, padedančiu rasti sutarimą, kai nuomonės darbiniais klausimais išsiskiria.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.