| Marytė Marcinkevičiūtė | 2016 m. rugsėjo 15 d. 14:35 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Gyvenimo variklis – sportas
85 metų jubiliejų švenčiantis profesorius Juozas Skernevičius vasarą kas rytą važinėja dviračiu ir plaukioja, o žiemą negali be kalnų.
Rugsėjo 15 d. žymiam Lietuvos slidinėjimo treneriui, sporto mokslininkui, profesoriui Juozui Skernevičiui sukako 85 metai. Savo jubiliejų jis pasitinka sportiškai prie Žaliųjų ežerų, kur gyvena vasarą, kiekvieną rytą numina apie 14–20 km dviračiu, po to ežere nuplaukia 500–1 000 m, pasimankština ir, grįžęs į namus, įninka į darbus.
Žiemą jis negali gyventi be kalnų. Štai ir šiemet su šeimos nariais buvo išvykęs paslidinėti į Aukštuosius Tatrus.
Pragyveno keturias valdžias
„Nenoriu senti. Jaučiu, kad šį tą dar galiu duoti. Tačiau senatvė pamažu vis labiau slegia. Pragyvenau keturias valdžias: Antano Smetonos, vokiečių, sovietų, o dabar džiaugiuosi nepriklausoma Lietuva“, – teigia J. Skernevičius.
Kas per tuos 85 metus labiausiai įsiminė? „Pėdsakai lieka nuo streso arba padarytų didesnių darbų. Paskutinis etapas – kiek galima daugiau savęs palikti? Save per genus, auklėjimą paliekame vaikuose, auklėtiniuose, su kuriais tenka bendrauti 10 ir daugiau metų. Pėdsakai lieka ir parašytose knygose, monografijose, vadovėliuose, straipsniuose. Vieni jų reikšmingesni, kiti bereikšmiai. Jie buvo parašyti tuo metu, kai, atrodė, buvo ypač svarbūs, bet ilgainiui paaiškėjo, jog tai buvo gal netgi klaida“, – pripažįsta J. Skernevičius.
Vaikams pastatė namus
Šiemet sukako 10 metų, kai mirė J. Skernevičiaus žmona, buvusi ilgametė Lietuvos moterų slidinėjimo rinktinės trenerė Birutė Skernevičienė. Skaudi netektis paveikė profesorių, tačiau jo nepalaužė, nesužlugdė.
„Žmona mane labai išlepino, viskas buvo padėta ant lėkštutės. Buvau „sugadintas“ žmogus, man Birutė nieko neleisdavo daryti. Ji laikė visus keturis namų kampus, o pati įžvelgė, jog aš kitur galiu daugiau padaryti“, – neslepia profesorius.
Gyvenimas jį privertė pasiruošti valgyti, atlikti reikalingus ūkinius darbus. Šiltnamyje profesorius augina pomidorų, agurkų, žiemai pridžiovina obuolių. Buvo toks gyvenimo tarpsnis, kai profesorius per atostogas vaikams – dabar Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto profesorei, buvusiai neblogai kalnų slidininkei 46 metų Rūtai ir 57 metų verslininkui ir „Poliarizuotų stiklų“ gitaristui, buvusiam plaukikui ir irkluotojui Arvydui – savo rankomis nuo pamatų iki stogo pastatė namus.
Per vieną iš žiemų profesorius pagamino 24 duris ir 18 langų. Miške jis pjovė medžius, namie maišė cementą. Per tris mėnesius profesorius sutvirtindavo pamatus, įrengdavo sienas ir uždengdavo stogą, o kitąmet pradėdavo rengti vidų. J. Skernevičius neslepia: jis norėjo studijuoti statybos inžineriją, tačiau gyvenimas stiprų jaunuolį nukreipė kita kryptimi – į Kūno kultūros institutą.
Vaikai tėčiui padovanojo penkis anūkus: Arvydas – tris, o Rūta – du. Jau auga ir proanūkių.
Gyvenimas nedaug pasikeitė
Būdamas 80 metų, J. Skernevičius oficialiai pasitraukė iš aktyvios veiklos, tačiau jo gyvenimas nedaug kuo pasikeitė. Skirtumas tik tas, jog jis neskaito paskaitų. Bet daug laiko praleidžia Lietuvos edukologijos universitete: Sporto mokslo institute jis turi savo kabinetą, stalą, tikrina mūsų sportininkų fizinį ir funkcinį pajėgumą. Kai kuriems jų netgi parašo treniruočių planus. „Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 38 sportininkai, prie kurių teko prisiliesti, jie pas mane tikrinosi, buvo kontroliuojami“, – teigia profesorius.
Dabar jis labiausiai yra susijęs su Lietuvos baidarininkais, sportinio ėjimo, akademinio irklavimo meistrais, dviratininkais. „Anksčiau ateidavo ir boksininkai, imtynininkai, plaukikai, tiesa, su jais pastaraisiais metais kontaktas neužsimezgė tiek, kad galėčiau daryti įtaką sportininkų rengimui. Čia ne kartą lankėsi ir daug įspūdingų pergalių pasiekęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Labai gaila, kad abiem jo treneriams nepavyko susitvarkyti su auklėtinio treniruočių procesu, ir čempionas palūžo“, – tikina Juozas.
J. Skernevičius iš arti stebėjo Maskvos, Grenoblio, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono olimpines žaidynes, o Rio de Žaneiro kovas matė per televizorių.
Parašė daug knygų
Profesoriui malonu, kad, jam vadovaujant, buvo apginta daugiau kaip 30 disertacijų. Jis buvo Povilo Karoblio, Antano Krasaičio, Vytauto Kuklio, Danieliaus Radžiukyno, Juozo Genevičiaus, Algio Čepulėno, Antano Skarbaliaus, Kazio Milašiaus, Audroniaus Vilko ir kitų mokslinio darbo vadovas.
Profesorius parašė apie 25 didesnes ar mažesnes knygas: „Per pastaruosius penkerius metus padariau keletą, mano manymu, svarbių darbų. Metai mane skubina, turiu sukaupęs daug patirties ir žinių, kurias norisi palikti.“
J. Skernevičius savotiška atsisveikinimo knyga vadina leidinį „Gyvenki ilgai, būk sveikas, darbingas ir laimingas“. Jame sugulė viso gyvenimo patirtis, mokslinių tyrimų pagrindas, kaip žmogui judėjimą pritaikyti siekiant gyvenimo gerovės. Rugsėjo viduryje turėtų pasirodyti ir jo kartu su dukra R. Dadeliene parašytas leidinys „Sportininkų rengimo klystkeliai“.
Gyvenimo etapai
J. Skernevičius gimė 1931 m. rugsėjo 15 d. Kašonyse, Jiezno vlsč., Alytaus apskrityje. Lengvaatletis, slidininkas, baidarininkas, slidinėjimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas. SSRS sporto meistras: 1955 m. – lengvosios atletikos, 1957 m. – slidinėjimo, 1959 m. – baidarių irklavimo. Lietuvos 20 km sportinio ėjimo rekordininkas (1954 m.). Lietuvos čempionas: 10 kartų slidinėjimo (1956–1963 m.), 4 kartus baidarių irklavimo (1959–1960 m.).
1955–1986 m. – Lietuvos slidinėjimo rinktinės treneris, parengė 36 SSRS sporto meistrus, treniravo olimpinius čempionus Vidą Vencienę, Algimantą Šalną.
Lietuvos nusipelnęs treneris (1966 m.), Lietuvos nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1986 m.), habilituotas socialinių mokslų daktaras (1994 m.). 1955 m., baigęs LVKKI, dirbo VPU (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas): asistentas (1955–1971 m.), dėstytojas, docentas (nuo 1981 m.), profesorius (nuo 1986 m.), 1981–1991 m. – Sportinių žaidimų katedros vedėjas.
1969 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1993 m. – habilituoto daktaro disertaciją. 1972 m. įkūrė Sporto mokslo laboratoriją ir daugelį metų jai vadovavo. 2001 m. ši laboratorija buvo reorganizuota į VPU Sporto mokslo institutą.
Paskelbė 250 mokslo darbų Lietuvos ir kitų šalių mokslo leidiniuose. Lietuvos sporto mokslo tarybos (1991–1994 m.), Lietuvos sporto mokslo ekspertų tarybos (1997–2005 m.) pirmininkas.
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 38 sportininkai, prie kurių pasirengimo teko prisiliesti, jie pas mane tyrėsi, buvo kontroliuojami.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
