| Marytė Marcinkevičiūtė, LTOK.lt | 2017 m. sausio 31 d. 13:37 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Daugiausia nerimo – dėl ateities
LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje pristatytame 2017 m. biudžete nemažai lėšų numatyta ne tik olimpiečiams, bet ir jų pamainai.
„Best Western Vilnius“ konferencijų salėje Vilniuje surengta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos eilinė sesija.
Generalinė asamblėja vienbalsiai pritarė naujų LTOK narių - Lietuvos karatė federacijos, Lietuvos bangų sporto asociacijos, Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos priėmimui.
Naujai 2016 m. išrinktiems Lietuvos tinklinio federacijos, Lietuvos vandensvydžio federacijos, Lietuvos plaukimo federacijos vadovams įteiktos balsavimo kortelės.
Naujai 2016 m. išrinktiems Lietuvos tinklinio federacijos, Lietuvos vandensvydžio federacijos, Lietuvos plaukimo federacijos vadovams įteiktos balsavimo kortelės.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė generalinei asamblėjai pristatė LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą apie LTOK 2016 metų veiklą.
Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atlikto patikrinimo rezultatais. Pirmininkas teigė, kad komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius, inventorizacijos rezultatus ir jokių pažeidimų nenustatė.
LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė 2016 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2017 m. LTOK biudžeto projektą. Iždininko pranešimo duomenimis, pernai gauta 8 mln. 691 tūkst. eurų pajamų, išleista 7 mln. 856 tūkst. eurų, 2017 m. pradžioje likutis sudarė 1 mln. 439 tūkst. eurų. Iždininkas paaiškino, kad perviršis susidarė dėl rekordinio „Olifėjos“ veiklos pelno bei 495 tūkst. eurų TOK subsidijų už dalyvavimą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Pagrindiniai LTOK finansavimo šaltiniai lieka „Olifėja“ ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Pajamų iš „Olifėjos“ planas 2016 m. viršytas 19,6 proc., o iš TOK – 57,6 proc.
2016-aisiais 53 proc. visų LTOK lėšų buvo išleista Lietuvos olimpinės rinktinės dalyvavimui Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse bei pasirengimo programai „Rio 2016“. Likusios lėšos skirtos sporto šakų federacijų, sporto žaidimų programų, olimpinių programų finansavimui, programai „Pjongčangas 2018“, Europos jaunimo olimpiniams festivaliams Vengrijoje ir Turkijoje pasiruošti bei kt.
LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su LTOK 2017 - 2020 m. veiklos programos projektu ir su 2017 m. veiklos plano projektu.
2017 m. LTOK biudžete planuojamos 10 mln. 74 tūkst. eurų pajamos (įskaitant perkeltą iš 2016 m. likutį), 9 mln. 461 tūkst. eurų išlaidos, pasiliekant 600 tūkst. eurų rezervą dalyvauti 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Didžiausia LTOK išlaidų dalis tenka programai „Tokijas 2020“ – 3 mln. 518 tūkst. eurų, Olimpinės pamainos programai – 400 tūkst. eurų, Perspektyvinės pamainos programai – 120 tūkst. eurų.
Šiemet federacijų veiklos programų finansavimas padidintas net 55 proc. – kiekvienai olimpinės sporto šakos federacijai vietoje 20 tūkst. eurų bus skirta 30 tūkst. eurų, LTOK pripažintų sporto šakų federacijoms – po 15 tūkst. eurų vietoje 10 tūkst. eurų.
Diskusijose kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas Algirdas Raslanas, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis, Lietuvos trenerių asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis, LTOK garbės narys Zigmantas Motiekaitis.
Asamblėjos nariai vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2016 m. veiklos ataskaitą, LTOK 2016 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą bei LTOK 2017 m. veiklos planą.
Diskusijose daugiausia kalbėta apie permainas šalies sporto finansavimo sistemoje. Pagal naują tvarką, Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) tampa pilnai atsakingas už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, finansuos visų kriterijus atitinkančių Lietuvos olimpinės rinktinės narių - maždaug 60 žmonių – pasirengimą. Jų pasiruošimui, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybė kasmet skirs apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.
Tuo tarpu perspektyviausi olimpinės pamainos sportininkai tiesiogiai LOSC finansuojami nebebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi, bet ne specialistais. Tai federacijoms ir kelias daugiausia neiškumų.
„Daug nežinomybių, daug klaustukų. Mūsų laukia didžiulės permainos. Norėtųsi, kad tos įtemptos stygos šioje salėje šiandieną atsileistų ir federacijoms taptų aišku, kaip toliau gyvensime, ką darysime. Dabartinės permainos, kurios numatytos Kūno kultūros ir sporto departamente, užtikrina pačių geriausių sportininkų rengimą, o visa sporto sistema nėra aiški“, - kalbėjo N. Medvedeva.
Ji džiaugėsi, kad, pristatant 2017 m. LTOK biudžetą, atsirado eilutės dėl perspektyvinės pamainos finansavimo.
N. Medvedeva tikisi, kad tos lėšos bus paskirstytos tinkamai: „Tai pagrindinis tikslas mūsų sporto sistemoje. Tas krepšelis bus padalintas federacijoms, kurios savo turimomis jėgomis galės jį valdyti ir proteguoti. Tie medaliai, kurie iškovoti, nebus amžinai. Mes turime galvoti apie kitus medalius, kas juo iškovos. Tai – ilgas ir kruopštus darbas, kurį pirmiausiai atlieka mūsų treneriai, ieškodami talentų ir juos ugdydami. Lengvosios atletikos federacija prisiims atsakomybę, kad, gavusi lėšas, jas gebėsime tinkamai panaudoti. Tikiuosi, kad per LOSC skiriamos valstybės lėšos, kaip buvo kalbėta, 100 proc. užtikrins geriausių sportininkų parengimą. Nes šiandien nesame tikri, ar tų lėšų pakaks.“
D. Pavilionis pirmiausiai pasidžiaugė sėkmingais irkluotojų startais 2016-aisiais - per Rio olimpines žaidynes pelnyti sidabro ir bronzos medaliai porinių dviviečių varžybose.
„Tikėjomės, kad pagaliau galėsime ramiai rengtis ketverių metų olimpiniam ciklui. Tačiau pertvarkos mums kelia nemažai klausimų, atsirado nežinomybė, nors buvome užtikrinti, kad viskas bus gerai. Sportas – tai dinamika, negalime tenkintis iškovotais medaliais ir 12 irkluotojų, kurie patenka į LOSC sąrašą ir yra remiami. Turime dukart pasaulio jaunių ir jaunimo čempionę Ievą Adomavičiūtę, kuri irgi pakibo nežinomybėje. Ačiū Dievui, ji treniruojasi Amerikoje. Visos pertvarkos yra gerai, tačiau turi būti koncentruojama ne tik į tam tikrą sportininkų skaičių, bet žiūrima į visą sporto sistemą“, - kalbėjo D. Pavilionis.
E.Vaitkaitis kalbėjo apie tai, kad LTOK šių metų biudžete numatė eilutes olimpinei rinktinei ir pamainai, bet norėtųsi ir aiškių kriterijų, kaip tas finansavimas bus paskirstytas kiekvienai federacijai.
E.Vaitkaitis kalbėjo apie tai, kad LTOK šių metų biudžete numatė eilutes olimpinei rinktinei ir pamainai, bet norėtųsi ir aiškių kriterijų, kaip tas finansavimas bus paskirstytas kiekvienai federacijai.
„Olimpinės rintinės kandidatų rengimas turėjo nusistovėjusią krepšelių sistemą. Ar ji buvo gera, ar bloga, bet ji buvo. Norėtųsi, kad ir daugiau tų eilučių turėtų aiškius kriterijus, pagal ką bus skirstomi pinigai, nes federacijai reikia planuoti biudžetą“, - sakė E. Vaitkaitis.
LPF vadovas pasidžiaugė, kad pirmus metus didžioji dalis LTOK skirtų lėšų bus skiriama federacijai, o ne per LOSC. „Tai – didelė atsakomybė federacijoms, toks žingsnis federaciją daro stipresnę. Negalėsime kaltinti LOSC, kad lėšos kažkur nukeliavo ar nebuvo efektyviai panaudojamos“, - sakė E. Vaitkaitis.
L.Tamkvaitis savo kalbą pradėjo nuo to, kad buriuotojai, prieš pradėdami varžybas, turi įvertinti daug faktorių. Todėl ir planuojant metų renginius federacija turi turėti daug informacijos, kad galėtų normaliai suplanuoti buriuotojų pasirengimą ir dalyvavimą varžybose, jų aprūpinimą tuo, ko reikia, kad jie lygiaverčiai galėtų varžytis su kitų šalių sportininkais.
„Įvyko keli pasitarimai Kūno kultūros ir sporto departamente, ten buvo daug šnekėta apie atsakomybę. Malonu, kad didžiąją dalį mūsų sportininkų pasirengimo lėšų pasirengęs padengti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tačiau galutinio aiškumo kol kas vis dar nėra. Šiandien visko susidėlioti tikrai negalime, mums dar trūksta informacijos. Neaiškus tų 60 finansuojamų sportininkų trenerių klausimas. Tarkime, anksčiau treneris kartu su sportininku, kurį dabar rengs LOSC, turėdavo ir treniruočių partnerius, o kas dabar už juos mokės?“, - kalbėjo L. Tamkvaitis.
LBS generalinis sekretorius atkreipė dėmesį tai, kad dabar, planuojant lėšas skirti pačioms federacijoms, joms ženkliai padaugės darbo ir, galbūt, reikės papildomų darbuotojų. „O tai irgi kainuoja. Manau, kad toks visos sporto sistemos reorganizavimas turės ir neigiamų pasekmių“ – kalbėjo L. Tamkvaitis.
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius A.Raslanas kalbėjo dvigubai ilgiau nei kiti.
„Keičiasi modelis, kurį siūlo Kūno kultūros ir sporto departamentas. Iškilo logiškas klausimas: ar buvo blogas tas sukurtas modelis, kuris buvo nusistovėjęs?. Per tą laiką gyvenimas pasikeitė, sustiprėjo federacijos, kurios, galbūt, nori turėti savo sistemas, labiau įtakoti sportininkų rengimo procesą.
KKSD priima sprendimą pakeisti modelį į kitas sistemas. Mes visą laiką kūrėme Lietuvos piramidinį individualių sporto šakų rengimo modelį. Dabar jis perauga į federacijos ar sporto šakos piramidinį modelį“, - kalbėjo LEU profesorius.
A.Raslanas prisiminė Druskininkuose vykusį LTOK posėdį, kuriame buvo įvertintas ir Rio žaidynių pasirengimo programos efektas. Konstatuota, kad rezultatai buvo geri.
Profesorius klausė, o kaip valstybė vertina tuos rezultatus. „Valstybės ir nėra užsakymo, ar jai reikia medalių. Tačiau sporto organizacijos įsipareigojo pačios juos laimėti. Programa buvo esminis dalykas, kuris yra pažymėtas ir Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Tada iškyla klausimas, kad KKSD neanalizavo situacijos ir nepateikė išvados, konstatuojant, kad pasirengimas Rio ir rezultatai yra blogi, kad LTOK, kuris buvo atsakingas, dirbo blogai ir iš viso šis modelis nebetinka. Suprantu, kad padarius tokią analizę, kad viskas blogai ir, jeigu visi tuo sutinkame, vadinasi, reikia reorganizacijos. Kyla klausimas: ar šiuo atveju nepažeidžiami Kūno kultūros ir sporto įstatymo tam tikri straipsniai“, - kalbėjo A. Raslanas.
Pranešėjas atkreipė dėmesį į sportininkų lygių nustatymą, laipsniško rezultatų kilimo didaktinį principą, skirtingo lygio sportininkų krepšelio sistemą.
„Iškyla klausimas, ar buvo blogas variantas, kad olimpinėse žaidynėse sportininkų užimtų 1-3 ir kitų vietų krepšelių pricipai yra geri. Pasaulio ir Europos čempionatų rezultatų svėrimas tam tikrais krepšeliais principai taip pat geri. Tai labai objektyvūs rezultatų rodikliai. Tas efektyvus rezultatų svėrimas, todėl tą krepšelių modelį reikėtų palikti“, - siūlė A. Raslanas.
Pasak pranešėjo, tame piramidiniame modelyje daugiausiai problemų kelia artimiausia pamaina. A.Raslanas viliasi, kad prie lėšų, gautų iš KKSD ir iš LTOK, kažkiek turėtų prisidėti ir savivaldybės.
Pasak A. Raslano, atviri lieka aptarnavimo klausimai - iš kur federacijos smdysis masažuotojus, gydytojus, kineziterapeutus, kiek tai visa kainuos.
Lietuvos trenerių profesinės sąjungos prezidentas K.Pavilionis mūru stojo už trenerius, kurie sugeba išugdyti pačio didžiausio meistriškumo sportininkus.
„Šiandien mūsų treneris turi pareigas, bet neturi teisių. Visos aplinkinės valstybės mums pavydi gerų rezultatų. Kam šiandien reikia griauti tą sporto struktūrą, kuri gerai veikia? Apie siūlomą pertvarką sužinojome tik likus 10 dienų iki Naujųjų metų. Kas gi trukdė dar prieš metus parengti dokumentus, su visomis sporto organizacijomis, treneriais juos išstudijuoti ir tada nuspręsti, ką daryti. Mes šiandien turėtume sugrįžti prie diskusijos, ar šiandieną reikalinga pertvarka. Tas modelis yra sugriautas, jame nelieka rezervo, pamainos“, - kalbėjo K. Pavilonis.
Jis pabrėžė, kad dabar vis garsiau kalbama, jog treneriams pinigų reikėtų prašyti iš savivaldybių. „Tačiau trenerių darbas yra dirbti, o ne vaikščioti po savivaldybes ištiestu delnu ir prašyti pinigų. Kalbėjau su Vilniaus sporto skyriaus vedėju Evaldu Martinka, kuris sakė, kad jie gali padėti dviem trims sportininkams, bet ne trisdešimčiai“, - sakė K. Pavilonis.
Buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Z.Motiekaitis teigė, kad per jo 14 vadovavimo metų tokių kurioziškų situacijų sporte nebuvo. „Niekaip nerandu sau atsakymo, kodėl nusmukome į tokį diskusijų lygį. Lietuvos situacija yra labai skaudi ir liūdna. Reikia kuo skubiau gelbėtis, nes per giliai nusileisime“, - kalbėjo Z. Motiekaitis.
Buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Z.Motiekaitis teigė, kad per jo 14 vadovavimo metų tokių kurioziškų situacijų sporte nebuvo. „Niekaip nerandu sau atsakymo, kodėl nusmukome į tokį diskusijų lygį. Lietuvos situacija yra labai skaudi ir liūdna. Reikia kuo skubiau gelbėtis, nes per giliai nusileisime“, - kalbėjo Z. Motiekaitis.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
