Marius Grinbergas ("Olimpinė panorama") 2017 m. kovo 1 d. 15:52 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Permainos šalies sporte – neišvengiamos

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas K.Smirnovas įsitikinęs – sportui reikia permainų, daugiau galių suteikiant visuomeninėms organizacijoms.

K. Smirnovas sporte perėjo visus laiptelius
Mariaus Grinbergo nuotr.
K. Smirnovas sporte perėjo visus laiptelius
Daug metų Lietuvos sporto mėgėjams Kęstutis Smirnovas buvo žinomas kaip vienas geriausių šalies bušido kovotojų. Jo trofėjų kolekcijoje – daugybė įvairių Rytų dvikovos sporto šakų Lietuvos čempionatų aukso medalių, Europos čempiono diržas, planetos pirmenybių bronza.

Dar žengdamas profesionalaus sportininko keliu šakiškis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, net tris kadencijas buvo Šakių rajono savivaldybės narys. K.Smirnovo dėka Lietuvoje įsitvirtino graplingo imtynės – jis buvo ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės šios sporto šakos federacijos prezidentas. 2002 m. žinomas kovotojas baigė Kūno kultūros akademiją, 2008 m. Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame apsigynė edukologijos magistro darbą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys 40-metis K.Smirnovas į Seimą pateko pernai laimėjęs rinkimus Vilkaviškio rinkimų apygardoje, kurioje pranoko tuometį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių. Kur sunkiau priimti sprendimus – Seime ar ringe? – LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė K.Smirnovo.
Sunkiau politikoje. Tiksliau, čia nėra sunku priimti sprendimus, bet daug sunkiau juos įgyvendinti, pasiekti tinkamą rezultatą. 

Ar sporte sukaupta patirtis padeda dirbant Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje?
Ta patirtis man labai naudinga, nes sporte perėjau visus laiptelius nuo sportininko ir trenerio iki klubo bei federacijos vadovo. Todėl galiu laisvai ir sėkmingai bendrauti su bet kurio lygmens sporto žmogumi, nes viską žinau iš vidaus. Esu ten, kur tikrai galiu atlikti darbą kompetentingai ir profesionaliai. Darbo dienos grafikas labai įtemptas – kone kas valandą susitinkame su sporto, mokslo specialistais, federacijų, skėtinių organizacijų vadovais, išklausome jų siūlymus, kartais skundus. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nuomonių. O tai gerai, nes visažinių, kurie vieni gali numatyti visus įmanomus variantus, nėra. Vėliau svarbiausius klausimus drauge aptariame komisijos posėdžiuose. 
 
Komisijoje yra ir daugiau su sportu labai artimai susijusių žmonių, tarp jų – dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna ir legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša, žinomas sveikatingumo puoselėtojas Dainius Kepenis. Visi kiti nariai vienaip ar kitaip irgi susiję su sportu ar sveikatingumu. Tai padeda dirbti. Kartu mes tikimės daug nuveikti ne tik sporto, bet ir fizinio aktyvumo, visuomenės sveikatinimo srityse. 
V.Alekna ir S.Jovaiša – opozicijos atstovai, jų komisijoje yra ir daugiau. Kaip pavyksta suderinti interesus ir būti viena komanda?

Kol kas dar nė karto nepajutau, kad jie būtų opozicijoje. Visi supranta šią sritį, esame praktikai, tad komisijos darbe politikavimo praktiškai nėra, problemas sprendžiame iš esmės. Žinoma, daug diskutuojame, nuomonių įvairovė didelė, bet darbas vyksta sėkmingai.

Komisija – ne tik sporto, bet ir jaunimo reikalų. Ar tai glaudžiai susijusios sritys?
Tai neatsiejami dalykai. Kuo jaunesnis žmogus pradės sportuoti, tuo jis bus stipresnis, sveikesnis ir, reikia tikėtis, sportuos visą gyvenimą. Jaunimas turi būti aktyvus, o tai pasiekiama per sportą. Sveika gyvensena svarbi ir meno, mokslo, kitas gyvenimo kryptis pasirinkusiems jaunuoliams. Man tai puikiai pažįstamos sritys, nes visuomeninėje jaunimo veikloje esu nuo 15 metų, savivaldybėje irgi dirbau Jaunimo reikalų komisijoje. 
 
Per susitikimą su Lietuvos sporto šakų federacijų atstovais teigėte, kad nuo kitų metų jos gaus tiesioginį finansavimą iš biudžeto, o ne per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kaip yra dabar. Ar spėsite tai įgyvendinti per metus?
Mes to siekiame. Finansavimo sistema tikrai keisis ir federacijos bus finansuojamos ne iš fondo, kuris yra skirtas fiziniam aktyvumui skatinti. Juk be fizinio aktyvumo skatinimo nebus pamainos, pakeisiančios dabartinius didelio meistriškumo sportininkus. Turėtų keistis ir paties sporto valdymo sistema, struktūra.

Turite galvoje sporto srities kilstelėjimą iki ministerijos lygmens? Bet jau dabar nuogąstaujama, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsiradimas nepadėtų sportui, nes jis taptų viena iš trijų dalių.  Dabar KKSD yra atskira organizacija, o po susijungimo sportui pinigų dar labiau sumažėtų, nes juos pasiimtų kitos sritys.
Mūsų visuomenė labai dažnai sako, kad yra blogai. Bet kai kas nors pasiūlo kažką nauja, iškart pasigirsta, kad bus blogai, nors net nežinome, kaip viskas vyks. 
 
KKSD nebūtų prijungtas, bet susijungtų su ministerija. Atsirastų sporto reikalų viceministras, ministerijoje dirbtų sporto specialistai, kurių šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra, nors jai priklauso per 40 sporto mokyklų. O kitos sporto mokyklos gyvena pagal KKSD tvarką. Toks dubliavimasis, skirtingi finansavimo, trenerių atlyginimų nustatymo, atsakomybės kriterijai visai nereikalingi. Išeina sumaištis. Būtų viena ministerija, kurios pavadinime būtų žodis „sporto“, šią sritį iškeltų į reikšmingesnį lygmenį. Sporto reikalai būtų tvarkomi aukščiausiu lygiu. 
 
Ne vienoje šalyje yra bendros švietimo ir sporto arba jaunimo ir sporto ministerijos. Švietimas – tai ir kūno kultūros pamokos, ir sporto mokyklos. Jaunimas beveik iki 25 metų sukasi švietimo sistemoje, čia ugdomas jų fizinis aktyvumas. Jau baigus mokslus pasirenkama, ar liekama profesionaliai sportuoti. O visi kiti gali laisvalaikiu užsiimti fizine veikla.


Daug triukšmo sporto visuomenėje sukėlė KKSD inicijuota Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma, po kurios be tiesioginio finansavimo šaltinio liko vadinamieji pamainos sportininkai. LTOK jau numatė svarią paramą olimpinei pamainai, bet vien šio šaltinio nepakanka. Siūloma pinigų gauti iš savivaldybių. Kaip tai padaryti?
Savivaldybės visą laiką skyrė lėšų jaunųjų sportininkų ugdymui per savo sporto mokyklas, centrus, sporto gimnazijas. Tik buvo nemažai dubliavimosi – kartais tie patys sportininkai ir treneriai priklausė ne tik savivaldybių struktūroms, bet ir LOSC, dar gaudavo lėšų iš federacijų. Dabar sistema aiški – už didelį sportinį meistriškumą atsakingas LOSC. Ten aukščiausius kriterijus atitinkantys sportininkai, treneriai gauna finansavimą tiesiai iš valstybės. Jų tikslas – aukščiausi rezultatai.
 
Dabar labai svarbus pasidarė sporto federacijų vaidmuo, tad jos turi būti stiprios, kad tinkamai vykdytų savo funkcijas, užtikrintų savo sporto šakos plėtrą, rengtų varžybas, siektų aukštų rezultatų, nes už tai ir gauna finansavimą – kuo geresni rezultatai, tuo daugiau lėšų. Todėl visos turi būti suinteresuotos, kad pasiektų aukščiausią lygmenį. 

Federacija sportininką augina nuo mažens. Netiesiogiai – per sporto klubus, mokyklas. Varžybas rengia federacija, suburia rinktines, veža į įvairaus amžiaus pasaulio ir Europos čempionatus. Viską kontroliuoja federacija, todėl ji ir turi lydėti savo atstovą iki aukščiausio laiptelio, kurį pasiekus visą naštą perima valstybė. Ateityje taip nebus – federacija bus atsakinga už visus žingsnius. Už visą procesą bus atsakingos nevyriausybinės organizacijos, nes valstybė negali apsiimti ruošti sportininkus. Valstybė skiria lėšų ir nustato reikalavimus, o nevyriausybinis sektorius turi įgyvendinti tuos planus.

Iki šiol buvo valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos mišinys. Nesakau, kad viskas buvo blogai – tą rodė rezultatai, bet trūko skaidrumo, aiškumo. 

Dabar į procesą labiau įsitraukė federacijos, patys sportininkai ir treneriai. LTOK tiesiogiai stiprina federacijas, o ne per LOSC, nes tada federacijos likdavo nustumtos į šoną, tarsi stebėtojos, nedalyvaujančios visame procese. Dabar jos atsakingos ir veiksnios, o neilgai trukus bus atsakingos už visą pasirengimo procesą, kurį galėtų kontroliuoti arba LTOK, arba Lietuvos sporto federacijų sąjunga, arba kita visuomeninė organizacija. 

Mano nuomone, už didžiausio meistriškumo sportininkų rengimą turėtų būti atsakingas LTOK, kuris ir veža atletus į olimpines žaidynes. Jis turėtų ir dalyti federacijoms pinigus pagal valstybės nustatytus kriterijus – ir skiriamus tiesiogiai iš valstybės biudžeto, ir numatytus LTOK biudžete. Būtų viena atsakinga organizacija. Kontroliuojanti institucija būtų ministerija, kuri nustatytų kriterijus ir taisykles.

Planuojate permainas ir neįgaliųjų sporto srityje?
Neįgalieji sportininkai turėtų būti įtraukti į bendrą sporto sistemą, naudotis sveikųjų bazėmis, būti savo sporto šakų federacijų dalis. Daug kalbame apie neįgaliųjų integravimą į visuomenę, todėl tai turi būti daroma ir sporto srityje. Jiems finansavimas turėtų būti skiriamas per konkrečių sporto šakų federacijas – krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir kitas, žinoma, atsižvelgiant į tai, federacijai turėtų būti skiriama atitinkamai lėšų. 
 
Manau, kad Kauno „Žalgiriui“ ar Vilniaus „Lietuvos rytui“ būtų garbė savo struktūroje turėti neįgaliųjų komandų, kurios susitiktų tose pačiose arenose prieš pagrindinių ekipų kovas. Tai būtų didelis impulsas neįgaliųjų sportui populiarinti.
 
Dabar lėšų paskirstymas neįgaliesiems yra chaotiškas. Buvau susitikęs ir su parolimpiniu čempionu Mindaugu Biliumi, kuris prisipažino, kad net būdamas tos sistemos dalis nelabai supranta, kaip ji veikia. 

Ar lieka laiko pačiam pasportuoti?
Sunkiai, bet randu. Pabėgioju, dalyvauju ir pusmaratoniuose, nueinu į treniruoklių, kovos menų salę. Porą kartų per savaitę stengiuosi pasportuoti.

Seime yra futbolo, krepšinio komandos. Gal joms priklausote? 
Ne, aš labiau individualių sporto šakų mėgėjas. 

Bet teko išmokti dirbti ir komandoje?
Taip, to išmokau vadovaudamas įvairioms organizacijoms, nes tik komandinis darbas gali duodi rezultatų. Tą darau jau 17 metų. Bet visada atsakomybę prisiimu pats.

*  *  * 
 
Kęstutis Smirnovas: 1995–1998 m. – Lietuvos kovinės savigynos čempionas, 1998–1999 m. – Lietuvos džiudžitsu čempionas, 2000 m. – Lietuvos „Bušido rings“ absoliutaus čempiono diržo laimėtojas, 2004 m. – tarptautinio turnyro „Bušido karalius“ absoliutus nugalėtojas, 2006 m. Europos bušido „Shooto“ profesionalų čempionas ir pasaulio bušido čempionato „Hero‘s“ bronzinis prizininkas. 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas