Olimpinė vicečempionė negyvena praeitimi

1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių vicečempionė Nijolė Sabaitė-Razienė į Lietuvą iš Kanados atvyko gruodį ir čia praleis keturis mėnesius. O vėliau keliaus atgal į Kalgarį, kuris jau 17 metų yra jos namai. 

Buvusi lengvaatletė gimtinėje dalyvavo Lietuvos olimpiečių veteranų šventinėje popietėje Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse „Siemens“ arenoje. 

Per šventes ji susitiko ir su kitais buvusiais Miuncheno ir kitų žaidynių olimpiečiais, su jais prisiminė kovas ir Šv. Kalėdų  išvakarėse visiems linkėjo daugiau šypsotis.   

Olimpinė vicečempionė ypač daug bendravo su pasaulio šuolių į tolį eksrekordininke Vilhelmina Bardauskiene. 

„Kažkada mes, kai aktyviai sportavome, gyvenome Vilniaus pedagoginio instituto bendrabučio viename kambaryje.  Abi pasiekėme svarių rezultatų. Ir anksčiau, ir dabar esame geros draugės. Per  olimpiečių susitikimus labai norėjau pamatyti sportininkus, su kuriais bėgo mano jaunystės dienos“, - teigė N. Razienė, kuriai gruodžio 8-ąją sukako 67-eri.   
 

Įžymioji lengvaatletė ypač džiaugiasi Lietuvoje gyvenančia savo šeima – sūnumis Karoliu ir Justinu, keturiais anūkais, jauniausia iš kurių – Justino 11 mėnesių dukra Laura. Laiminga močiutė mato jos pirmuosius žingsnelius, kurie suteikia daug energijos. „Anūkus myliu gal net labiau nei vaikus“, - juokėsi Nijolė. 

 

Šeimoje Miuncheno olimpinė vicečempionė nėra vienintelė sportininkė. Tačiau tik vienintelė – buvusi lengvaatletė.   Sūnus Karolis Razas - Lietuvos kartingo federacijos generalinis sekretorius, o jo sūnus  Laurynas – dukart Lietuvos kartingo čempionas. 

 

Tai – jau praeitis, gražus mano gyvenimo tarpsnis. Tačiau praeitimi nenoriu gyventi, noriu gyventi dabartimi. 
 

Mano vienas anūkas kartą man pasakė: „Žinai, močiute, mano draugai dvylikmečiai tave nelabai prisimena.“ 

Sportas, Miuncheno olimpiada mane veda per visą gyvenimą. Nesitikėjau, kad  olimpinės žaidynės man duos tiek visko. 

Esu ganėtinai paslaptinga, niekam nesigirdavau, jog buvau sportininkė. Tačiau pagal pavardę būdavau surandama ir atpažįstama. Ne vienas mane pavadindavo didvyre. 

Nesigailiu, kad buvau sportininkė, savyje atradau bėgikės talentą, per pratybas ir varžybas negailėjau savęs. 
 

Gyvenu paprastą gyvenimą. Pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis - Lietuvos skiriama sportininko renta. Mėgstu keliauti po pasaulį. Pusę metų praleidau Arizonoje, aplankiau Las Vegasą, Meksiką. Pamačiau, koks pasaulis yra gražus, puikūs žmonės. 
 

Stengiuosi nepasiduoti metams. Pajudu, darau įvairius sveikatingumo pratimus, daug vaikščioju. Stengiuosi išlaikyti sveiką stuburą, nepriaugti svorio. 

Reikia laiko. Nuolat seku Lietuvos sportinį gyvenimą, džiaugiuosi lengvaatlečių pasiekimais. 

Jiems ypač sėkmingi buvo šie metai, tai parodė ir „LTeam apdovanojimai“. 
 

Auga daug puikių, talentingų sportininkų. Tikiu, kad atsiras ir talentinga 800 m bėgikė, kuri pakartos mano laimėjimą ir atsistos ant olimpinės nugalėtojų pakylos.