Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. kovo 3 d. 10:01 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Prieš sezoną – ir šventės, ir galvosūkiai

Kanojų irklavimo rinktinės treneris Kazimieras Rėksnys: apie trigubą šventę, slidinėjimo naudą, geriausiųjų sodinimą į dvivietes, auklėtinių kraujotaką.

K.Rėksnys ir H.Žustautas.
Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.
K.Rėksnys ir H.Žustautas.
Kovo 3 d. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė, kurioje apie 30 irkluotojų, išvyksta į trijų savaičių treniruočių stovyklą Portugalijoje. 

Ši diena įsimintina kanojų irklavimo rinktinės treneriui Kazimierui Rėksniui. Kovo 3 d. jo gimtadienis, sukanka 44-eri, kovo 4 d. – vardadienis, o Vilniuje tomis dienomis vyksta tradicinė Kaziuko mugė.

„Tikrai prieš išvykdamas į Portugaliją simboliškai aplankysiu Kaziuko mugę. Juk tai man – triguba šventė“ – šypteli K. Rėksnys.

Tai – jau antroji geriausiųjų Lietuvos irkluotojų išvyka į Portugaliją šiemet. Iš Portugalijos sportininkai buvo sugrįžę vos prieš pusantros savaitės. Pirmojoje stovykloje, taupant Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos pinigus, irkluotojai treniravosi vieni, be savo trenerių. Šiandien į treniruočių stovyklą jau išvyksta ir treneriai. 

Kada pradėjote rengtis naujam irklavimo sezonui?, - paklausėme K. Rėksnio. 
Pasirengimas naujam sezonui prasidėjo sausio mėnesį slidinėjimo treniruočių stovykla Bulgarijoje. 
 
Irkluotojai buvo išvykę be savo trenerių ir treniravosi toje vietoje, kurią surado ir jau daug metų žiemą ten važinėja slidinėti akademinio irklavimio atstovas Mindaugas Griškonis.

Antrojoje treniruočių stovykloje Portugalijoje vasario mėnesį pagrindiniai rinktinės nariai ir keli jauni atletai jau irklavo. 

Ar geriausi Lietuvos kanojininkai gerai slidinėja?
Iš mūsų grupės irkluotojų geriausiai slidinėja Vadimas Korobovas, kuris jau kelerius metus iš eilės per treniruotę nušliuožia 50 kilometrų. Gal ir nereikėtų tiek kilometrų įveikti, tačiau vieną kartą per metus galima išsikelti sau tokį tikslą. Tai parodo, kad sportininkas yra valingas, užsispyręs.
 
Henrikas Žustautas ne taip gerai slidinėja, tačiau slidinėjimas yra ypač geras bendram fiziniam pasirengimui. 

Ankstesniais laikais slidinėjimas irkluotojams buvo kone privalomas, netgi būdavo rengiamos varžybos. Nemažai tų pačių žmonių žiemą susitinkame slidinėjimo trasose, o vasarą – irklavimo takeliuose.       

Kodėl kasmet žiemą renkatės Portugaliją?
Mano nuomone, ten pačios geriausios sąlygos. Treniruojamės puikioje Montemoro  irklavimo bazėje. Ten valtimis pasirūpina jų gamintoja „Nelo“. Yra daug galimybių nuvykti kitur, bet ten iškyla valčių problema. 
 
Mūsų rinktinė nemaža, mums visiems pasiūlytos pačios naujausios valtys. Mano auklėtinis Vadimas Korobovas praėjusiais metais išbandė pačią naujausią „Nelo“ gamybos vienvietę kanoją, kuri jam tiko ir iki šiol ją irkluoja. 

„Nelo“ gamintojai Vadimui tą valtį padovanojo kaip gabiam, perspektyviam sportininkui. Šiek tiek senesnio kodelio kanoją dar anksčiau gavo ir Henrikas Žustautas. 

Ar Portugalijoje treniruojasi tik Lietuvos irkluotojai?
Ne, ten dirba labai daug kitų šalių irkluotojų. Portugalijoje nuolat sutinkame Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Danijos, kitų šalių atstovus. 

Kaip naująjį sezoną sutinka geriausi tavo auklėtiniai Henrikas Žustautas, Vadimas Korobovas, kiti?
Stipriausi sportininkai paprastai irkluoja vienvietes valtis. Jeigu, tarkime, Vadimas Korobovas sėstų į dvivietę kanoją, nepasiektų tokių rezultatų, kokius pasiekia irkluodamas vienvietę valtį. Nemanau, kad jo dvivietė kanoja per Europos čempionatą patektų į finalą. Dėl konkurencijos ir žiūrint į ateitį, mano geriausi auklėtiniai šiemet bus priversti irkluoti ir dvivietę kanoją. 
 
Kad būtų sveika konkurencija, Lietuvoje reikėtų turėti bent dvi didesnio meistriškumo dviviečių kanojų įgulas.

Iš pajėgesnių dviviečių šiandien tėra viena: trenerio Egidijaus Gusto auklėtiniai kauniečiai Jevgenijus Kuračionokas ir Osvaldas Murza. 

Kol kas sunku pasakyti, kokia bus mano auklėtinių dvivietė kanoja, kas su kuo susės. Galbūt, neblogas galėtų būti patyrusio Henriko Žustauto ir jauno, talentingo Iljos Davidovskio duetas. 

Gali atsitikti taip, kad tie keturi kanojininkai tarp savęs keisis. Labai puikus pavyzdys – akademiniame irklavime.  Treneriai sprendė įvairius variantus, kol galop sulipdė pasaulio ir Europos čempionę porinę keturvietę. 


 
Ar Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas jau priprato prie olimpinės 1000 m distancijos?
200 m sprinto distancijos nėra išbrauktos iš pasaulio ir Europos čempionatų programos, tačiau Henrikui ir Vadimui sakau, kad bent kuriam laikui jie primirštų tą sprinto nuotolį.   
 
Jeigu galvosi apie tą distanciją, ji pasąmonėje ir liks: per treniruotę sportininkai  irkluos 1000 m nuotolį, o galvos apie 200 m atkarpą. 

Jau geriau maksimaliai atiduoti visas jėgas olimpinei 1000 m distancijai, o tik vėliau galvoti apie 200 m nuotolį. 

Dabar Henrikas su Vadimu bus varžovai kone per kiekvienas varžybas, irkluos tą patį nuotolį. 

Tačiau kai grupėje yra tokių žmonių, jie padeda vienas kitam tobulėti, o stipriausias važiuos į čempionatus ir varžybas.  

Kai prisimenu savo sportavimo laikus, vos ne 10 metų Lietuvoje buvau vienintelis pajėgesnis kanojininkas, neturėjau rimtų varžovų. 

Jeigu būtų buvusi gera grupė, galbūt, ir mano rezultatai būtų geresni. Dabar per Europos čempionatus pelniau vos vieną bronzos medalį keturviečių varžybose.  

Per pasaulio čempionatus vienviečių kanojų lenktynėse mano aukščiausia užimta vieta – 14-a, o Europos - 11-a.       

Po treniruočių stovyklos Portugalijoje geriausieji Lietuvos irkluotojai atliko testus  pas profesorių Juozą Skernevičių, ką jie parodė?
Neeiliniai Henriko Žustauto parodymai. Ideali jo kraujotakos sistema, geresnė, ko gero, ir negali būti. Labai geras pulsas, greitas atsigavimas. 
 
Tokiais duomenimis pasižymi tik geriausi pasaulio irkluotojai stajeriai. Tačiau Henriko organizmas per mažai pasisavina deguonies, o tai distancijoje labai svarbu. Tačiau galima daryti išvadą, kad, laikui bėgant, Henrikas gali pasiekti puikių rezultatų. O Vadimo testai kitokie: deguonies įsisavinimas aukštas, tačiau ne tokia gera kraujotakos sistema. 

Abiem norint sėkmingai irkluoti 1000 distanciją, laukia ilgas ir kruopštus darbas.  Tačiau abu sportininkai nusiteikę pozityviai. 

Tad abu mūsų kanojų lyderiai dar nepriprato prie šios olimpinės distancijos?
Kaip parodė Vadimo Korobovo rezultatai, per suaugusiųjų čempionatus jis jau patenka į finalus, o tarp savo amžiaus grupės irkluotojų pelno medalių.  
 
Gi Henrikui Žustautui dar reikia daug padirbėti. Gal mes per daug greitai, vos po  vienerių metų norime pasiekti tokių rezultatų, kaip sprinte. 

Tačiau pabrėžiu: taip nebūna, reikia laiko, nes viską reikia keisti iš pagrindų. Pasaulyje yra tik du kanojininkai vienvietininkai iš Brazilijos ir Čekijos, kurie pelno medalių ir sprinto, ir 1000 m distancijose. 

Kas tavo grupėje dar treniruojasi be šių dviejų talentų?
Grupėje yra šeši jaunesnio ir šeši kiek vyresnio amžiaus irkluotojų, kurie jau eilę metų per Lietuvos jaunių ar jaunučių žaidynes tampa prizininkais. Tačiau dar neaišku, ar tie 14-15 metų jaunuoliai nori būti gerais irkluotojais, nes kažkur vieną mėnesį ima ir pradingsta. 
 
Kai save prisimenu, kada jaunystėje aktyviai sportavau, irklavimas man buvo pirmoje vietoje, o išdaigų pasitaikydavo retai. Tai natūralu, gi šiandienos jaunimo tie „šposeliai“ per ilgai užtrunka.

Prie mano grupės prisijungė dar vienas talentingas irkluotojas, buvęs visaginietis Ilja Davidovskis, kuris studijuoja Lietuvos edukologijos universiteto pirmame kurse. 

Kokias viltis sieji su šiuo sezonu?
Eilę metų iš vienų ar kitų varžybų mokiniai parveža medalių. Tikiuosi, kad jie tas gražias tradicijas pratęs ir šiemet, pasieks ne prastesnių rezultatų nei ankstesniais metais. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas