vejo3.lt | 2018 m. kovo 7 d. 11:18 |
![]() ![]() |
Lietuviai - greičiausi pasaulyje
Suomijoje Paulius Voverys apgynė ledrogių pasaulio čempiono vardą, o veteranų varžybose visos trys prizinės vietos atiteko lietuviams.
Suomijoje, Lahčio mieste, vasario 27-kovo 4 dienomis vyko pasaulio ledo burlenčių čempionatas. Jį organizavo tarptautinė ledo ir sniego buriavimo asociacija (WISSA). Čempionate dalyvavo geriausi sportinkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų , Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos - viso 105 dalyviai. Lietuvai atstovavo net 12 pajėgiausių šalies burlentininkų.
Geriausiai sekėsi Pauliui Voveriui, kuris šiame čempionate gynė pasaulio čempiono titulą, iškovotą prieš dvejus metus Estijoje. Kova buvo atkakli. Pirmieji varžybų startai buvo sudėtingi - dukart finišuota antroje, kartą ketvirtoje pozicijoje. Tai leido P. Voveriui įsitvirtinti geriausiųjų penketuke.
Kitos dienos buvo kur kas sėkmingesnės - Paulius net tris kartus aplenkė visus varžovus ir vieną kartą užėmė trečią vietą. Iškovotos pergalės leido Lietuvos sportininkui su 14 taškų antrą kartą iš eilės tapti pasaulio čempionu.
I vieta LT-78 Paulius Voverys 14 taškų (Lietuva)
II vieta EE-92 Borisas Lubčenko 20 taškų (Estija)
III vieta LV-102 Aleksandras Leontjevas (Latvija)
Visus gera sportine forma ir puikiais rezultatais stebino veteranų varžybose dalyvavę Robertas Berkelis, Arvydas Moliušis bei Audrius Voverys. Bendrojoje įskaitoje jie pateko į geriausiųjų dešimtuką, o veteranų įskaitoje visą prizininkų pjedestalą užėmė lietuviai - Robertas buvo 1-as, Arydas 2-as, o Audrius užėmė 3-ią vietą. Jaunimo įskaitoje Ugnius Alekna buvo 3-ias.

Po varžybų pakalbinome pasaulio čempioną Paulių Voverį.
Antrą kartą laimite pasaulio čempionatą. Kurios varžybos buvo sunkesnės?
Labai sunku įvardinti, kuris čempionatas buvo sunkesnis, nes abu jie buvo labai sunkūs skirtingais aspektais. 2016 metų čempionatas buvo sunkus, nes buvo daug vėjo - varžybos reikalavo didelės patirties ir technikos. Šiemet vėjo buvo palyginti labai mažai, todėl didelę reikšmę turėjo ir fizinis pasirengimas. Esant silpnam vėjui, beveik visos distancijos metu dalyviai su bure bando užkabinti vėją (pompuoja), o tai reikalauja labai daug jėgų.
Kaip vyko pačios varžybos, ar jautėte didelę konkurenciją?
Nuo pat pirmos dienos varžybų eiga buvo nenuspėjama - aš vos laikiausi 3-ioje pozicijoje, o aiškaus lyderio nebuvo. Tačiau atkaklumas, šalti nervai ir patirtis leido sužibėti kitomis dienomis.
Kurie varžovai pagrindiniai jūsų konkurentai?
Na, jei dažnai sakau, kad Lietuva šiuo metu ledrogių sporte yra stipriausia, tai Latvija greičiausiai būtų antroje vietoje. Latvis A. Leontjevas taip pat yra daugkartinis tarptautinių ledrogių varžybų nugalėtojas ir kiekvienais metais mane priverčia rimtai paplušėti. Šiemet mane labai nustebino ir Estijos atstovas B. Ljubtšenko, nes seniau varžybose jis neužimdavo aukštų pozicijų, o šiemet iškovojo sidabro medalį.
Papasakokite apie pačią rungtį, kurioje tapote pasaulio čempionu.
Pagrindinė rungtis kaip ir kasmet - STS (short track slalom). Formatas taip pat - dėl mažos distancijos ir saugumo sumetimų visi dalyviai suskirstomi pogrupiais po penkis. Pirmą dieną turime tris atrankinius čiuožimus, kurių metu mūsų tikslas - iškopti į pirmą pogrupį prieš prasidedant įskaitiniams čiuožimams. Vėliau visi čiuožimai tampa įskaitiniai, o finišavęs paskutinėje pozicijoje, krenti į žemesnį pogrupį, laimėjęs jame kyli į aukštesnį pogrupį. Trasa labai greita, techniška - padaręs bent vieną nedidelę klaidą tu neabejotinai savo pogrupyje finišuosi paskutinis. Prie silpno vėjo sąlygų, kokias ir turėjome, ji taip pat reikalauja labai daug ištvermės.
Kuo įpatinga pergalingų ledrogių konstrukcija?
Pagrindinis mūsų ledrogių išskirtinumas ir pranašumas, palyginti su kitomis konstrukcijomis - paprastumas. Su tėčiu dažnai juokaujame - tas, kas tinka viskam, galiausiai netinka niekam. Taip ir ledrogių sporte - dažnas, norėdamas tave aplenkti, pradeda reguliuoti savo roges ir po to būna tik blogiau. Ledrogės - kaip sportinis automobilis, turi prie jų priprasti, su jomis susigyventi ir tada bus rezultatas. Taipogi atsisakę visų reguliavimų išlošėme ir svorio, kuris labai svarbus startuojant.
Kiek trunka jūsų sezonas?
Sezonas dažniausiai trunka 2-3 mėn. Pastebėjome tendenciją, kad ledrogių sezonas vis persistumia arčiau pavasario. Kauno marios užšąla vis vėliau (gruodis dar būna gan šiltas), o pakankamai dažnai jau ir pavasarį vis dar turime puikų ledą.
Kiek šio sporto entuziastų mūsų šalyje?
Entuziastų kiekis mūsų šalyje kasmet didėja. Jau praėjusiais metais viename iš "Ledas veža" etapų jų surinkome beveik 30. Imant visą Lietuvą, nenustebčiau jei šis skaičius perkoptų pusšimtį. Gyvendami Kaune mes esame labai dėkingi turėdami Kauno marias. Tai ideali vieta tobulinti įgūdžius tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, žiemą reikalai gal netgi geresni - visame pasaulyje ledo sąlygos vienodos. Pavyzdžiui, vasarą treniruotis Kauno mariose ir važiuoti į varžybas jūroje nėra labai gera mintis - jūros bangos viską keičia kardinaliai. Kuršių marios taip pat turi savitą sujauktą bangą (chop).
Kokios varžybos vyksta Lietuvoje?
Varžybas Lietuvoje vis dažniau organizuojame aš su tėčiu. Kadangi šiame sporte ir varžybose turime daug patirties, galime pasiūlyti aukštą varžybų lygį. Šiemet tradiciškai organizavome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo varžybas. Deja, ledas mūsų nelepino ir daugiau progų neturėjome. Pavyzdžiui praeitą žiemą pavyko surengti net penkis "Ledas veža" etapus su dideliu dalyvių skaičiumi. Taip pat turime minčių pradėti organizuoti ir tarptautines varžybas Lietuvoje, kadangi nusivylėme suomių organizacija.
Galbūt šios klasės varžybos galėtų tapti olimpinių žaidynių dalimi? Ko tam reikia?
Jei ši klasė taptų olimpinė - išsipildytų mano svajonė. Mintyse net turėjau koncepciją - panaudoti greitojo čiuožimo trasą ir ten pastatyti vėjo ventiliatorius. Skirtingomis dienomis būtų galima naudoti skirtingus vėjo stiprumus (silpną, vidutinį, stiprų), varžybos visada garantuotai įvyktų. Kadangi tai vyktų uždarame stadione, būtų labai patogu stebėti varžybas. Turint omenyje, kokius greičius išvystome, kaip arti vienas kito būname ir kiek daug lenkimų įvyksta čiuožimų metu - žiūrovui tikrai būtų įdomu.
Geriausiai sekėsi Pauliui Voveriui, kuris šiame čempionate gynė pasaulio čempiono titulą, iškovotą prieš dvejus metus Estijoje. Kova buvo atkakli. Pirmieji varžybų startai buvo sudėtingi - dukart finišuota antroje, kartą ketvirtoje pozicijoje. Tai leido P. Voveriui įsitvirtinti geriausiųjų penketuke.
Kitos dienos buvo kur kas sėkmingesnės - Paulius net tris kartus aplenkė visus varžovus ir vieną kartą užėmė trečią vietą. Iškovotos pergalės leido Lietuvos sportininkui su 14 taškų antrą kartą iš eilės tapti pasaulio čempionu.
I vieta LT-78 Paulius Voverys 14 taškų (Lietuva)
II vieta EE-92 Borisas Lubčenko 20 taškų (Estija)
III vieta LV-102 Aleksandras Leontjevas (Latvija)
Visus gera sportine forma ir puikiais rezultatais stebino veteranų varžybose dalyvavę Robertas Berkelis, Arvydas Moliušis bei Audrius Voverys. Bendrojoje įskaitoje jie pateko į geriausiųjų dešimtuką, o veteranų įskaitoje visą prizininkų pjedestalą užėmė lietuviai - Robertas buvo 1-as, Arydas 2-as, o Audrius užėmė 3-ią vietą. Jaunimo įskaitoje Ugnius Alekna buvo 3-ias.

Po varžybų pakalbinome pasaulio čempioną Paulių Voverį.
Antrą kartą laimite pasaulio čempionatą. Kurios varžybos buvo sunkesnės?
Labai sunku įvardinti, kuris čempionatas buvo sunkesnis, nes abu jie buvo labai sunkūs skirtingais aspektais. 2016 metų čempionatas buvo sunkus, nes buvo daug vėjo - varžybos reikalavo didelės patirties ir technikos. Šiemet vėjo buvo palyginti labai mažai, todėl didelę reikšmę turėjo ir fizinis pasirengimas. Esant silpnam vėjui, beveik visos distancijos metu dalyviai su bure bando užkabinti vėją (pompuoja), o tai reikalauja labai daug jėgų.
Kaip vyko pačios varžybos, ar jautėte didelę konkurenciją?
Nuo pat pirmos dienos varžybų eiga buvo nenuspėjama - aš vos laikiausi 3-ioje pozicijoje, o aiškaus lyderio nebuvo. Tačiau atkaklumas, šalti nervai ir patirtis leido sužibėti kitomis dienomis.
Kurie varžovai pagrindiniai jūsų konkurentai?
Na, jei dažnai sakau, kad Lietuva šiuo metu ledrogių sporte yra stipriausia, tai Latvija greičiausiai būtų antroje vietoje. Latvis A. Leontjevas taip pat yra daugkartinis tarptautinių ledrogių varžybų nugalėtojas ir kiekvienais metais mane priverčia rimtai paplušėti. Šiemet mane labai nustebino ir Estijos atstovas B. Ljubtšenko, nes seniau varžybose jis neužimdavo aukštų pozicijų, o šiemet iškovojo sidabro medalį.
Papasakokite apie pačią rungtį, kurioje tapote pasaulio čempionu.
Pagrindinė rungtis kaip ir kasmet - STS (short track slalom). Formatas taip pat - dėl mažos distancijos ir saugumo sumetimų visi dalyviai suskirstomi pogrupiais po penkis. Pirmą dieną turime tris atrankinius čiuožimus, kurių metu mūsų tikslas - iškopti į pirmą pogrupį prieš prasidedant įskaitiniams čiuožimams. Vėliau visi čiuožimai tampa įskaitiniai, o finišavęs paskutinėje pozicijoje, krenti į žemesnį pogrupį, laimėjęs jame kyli į aukštesnį pogrupį. Trasa labai greita, techniška - padaręs bent vieną nedidelę klaidą tu neabejotinai savo pogrupyje finišuosi paskutinis. Prie silpno vėjo sąlygų, kokias ir turėjome, ji taip pat reikalauja labai daug ištvermės.
Kuo įpatinga pergalingų ledrogių konstrukcija?
Pagrindinis mūsų ledrogių išskirtinumas ir pranašumas, palyginti su kitomis konstrukcijomis - paprastumas. Su tėčiu dažnai juokaujame - tas, kas tinka viskam, galiausiai netinka niekam. Taip ir ledrogių sporte - dažnas, norėdamas tave aplenkti, pradeda reguliuoti savo roges ir po to būna tik blogiau. Ledrogės - kaip sportinis automobilis, turi prie jų priprasti, su jomis susigyventi ir tada bus rezultatas. Taipogi atsisakę visų reguliavimų išlošėme ir svorio, kuris labai svarbus startuojant.
Kiek trunka jūsų sezonas?
Sezonas dažniausiai trunka 2-3 mėn. Pastebėjome tendenciją, kad ledrogių sezonas vis persistumia arčiau pavasario. Kauno marios užšąla vis vėliau (gruodis dar būna gan šiltas), o pakankamai dažnai jau ir pavasarį vis dar turime puikų ledą.
Kiek šio sporto entuziastų mūsų šalyje?
Entuziastų kiekis mūsų šalyje kasmet didėja. Jau praėjusiais metais viename iš "Ledas veža" etapų jų surinkome beveik 30. Imant visą Lietuvą, nenustebčiau jei šis skaičius perkoptų pusšimtį. Gyvendami Kaune mes esame labai dėkingi turėdami Kauno marias. Tai ideali vieta tobulinti įgūdžius tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, žiemą reikalai gal netgi geresni - visame pasaulyje ledo sąlygos vienodos. Pavyzdžiui, vasarą treniruotis Kauno mariose ir važiuoti į varžybas jūroje nėra labai gera mintis - jūros bangos viską keičia kardinaliai. Kuršių marios taip pat turi savitą sujauktą bangą (chop).
Kokios varžybos vyksta Lietuvoje?
Varžybas Lietuvoje vis dažniau organizuojame aš su tėčiu. Kadangi šiame sporte ir varžybose turime daug patirties, galime pasiūlyti aukštą varžybų lygį. Šiemet tradiciškai organizavome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo varžybas. Deja, ledas mūsų nelepino ir daugiau progų neturėjome. Pavyzdžiui praeitą žiemą pavyko surengti net penkis "Ledas veža" etapus su dideliu dalyvių skaičiumi. Taip pat turime minčių pradėti organizuoti ir tarptautines varžybas Lietuvoje, kadangi nusivylėme suomių organizacija.
Galbūt šios klasės varžybos galėtų tapti olimpinių žaidynių dalimi? Ko tam reikia?
Jei ši klasė taptų olimpinė - išsipildytų mano svajonė. Mintyse net turėjau koncepciją - panaudoti greitojo čiuožimo trasą ir ten pastatyti vėjo ventiliatorius. Skirtingomis dienomis būtų galima naudoti skirtingus vėjo stiprumus (silpną, vidutinį, stiprų), varžybos visada garantuotai įvyktų. Kadangi tai vyktų uždarame stadione, būtų labai patogu stebėti varžybas. Turint omenyje, kokius greičius išvystome, kaip arti vienas kito būname ir kiek daug lenkimų įvyksta čiuožimų metu - žiūrovui tikrai būtų įdomu.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.